2017 11 09

Ž.Pavilionis apie Lietuvos Magnickio įstatymą: „Norime, kad iš rusų tautos nebūtų vagiama ir ji nebūtų žudoma“

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų inicijuotas vadinamojo Magnickio įstatymo priėmimas Lietuvoje pasiekė paskutinį etapą. Planuojama, kad lapkričio 16-ąją dėl jo bus balsuojama Seime.
Žygimantas Pavilionis
Žygimantas Pavilionis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Sergejus Magnickis – teisininkas, prieš dešimtmetį pradėjęs gilintis į plataus masto korupcijos tinklą Rusijos mokesčių sistemoje. 2009 metais jis buvo sulaikytas Rusijos teisėsaugos, kankinamas nesuteikiant būtinosios medicinos pagalbos, o galiausiai mirtinai sumuštas kalėjime.

Jo atskleisti milžiniškos korupcijos faktai ir susidorojimas su pačiu S.Magnickiu privertė sureaguoti JAV įstatymų leidėjus, kurie 2012-aisiais priėmė Magnickio aktą, apribojusį su nusikaltimu susijusių Rusijos piliečių galimybę atvykti ir veikti JAV teritorijoje bei įšaldžiusią jų turtą.

Magnickio akto tiesiogiai paveiktų asmenų sąraše – 18 pavardžių, tarp kurių Butyrkų kalėjimo vadovas Dmitrijus Komnovas, Rusijos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, sukčiavimu įtariami mokesčių inspektoriai.

Šiemet Magnickio įstatymas jau priimtas Estijoje, svarstomas Jungtinėje Karalystėje, o balandžio mėnesį inicijuotas ir pamažu skinasi kelią Lietuvoje. Apie jį 15min kalbėjo su vienu iš iniciatorių, buvusiu Lietuvos ambasadoriumi JAV, TS-LKD frakcijos nariu Seime Žygimantu Pavilioniu.

– Kodėl Lietuvai reikalingas Magnickio aktas?

– Kai vadovavau Demokratijų bendrijai, teko bendrauti su buvusio JAV prezidento Ronaldo Reagano kalbų rašytoju Ronaldu D.Palmeriu. Viename iš paskutiniųjų apsilankymų Lietuvos ambasadoje Vašingtone jis iškėlė mintį, kad autokratinius režimus būtų gerai apskritai uždrausti tarptautine teise. Toks buvo jo paskutinis tostas. Tada man tai skambėjo gana radikaliai. Kad Jungtinės Tautos uždraustų autokratiją, kai pasaulyje yra du trečdaliai autokratijų, neatrodė realu. Bet man patiko tas tostas, nes idealiame pasaulyje neturėtų būti nelaisvės.

Magnickio aktas šiame kontekste ne iš viršaus, o iš apačios kuria sistemą, kai atsakomybė neturi sienų.

Magnickio aktas šiame kontekste ne iš viršaus, o iš apačios kuria sistemą, kai atsakomybė neturi sienų. Teko ilgokai pasiginčyti su mūsų teisininkais Užsienio reikalų ministerijoje, kurie teigė, kad nusikaltimas Lietuvoje yra galiojantis Lietuvoje. Jei nužudei žmogų ar ką nors pavogei Rusijoje, tai koks mūsų reikalas. Čia ir yra inovacija – atsakomybė neturi sienų. Jei darai nusikaltimus demokratijai, žmogaus teisėms, tai neturėtum būti įleistas, neturėtum krautis turto atsakingose Vakarų valstybėse.

Nužudytas Rusijos opozicijos lyderis Borisas Nemcovas sakė, kad Magnickio aktas yra pats prorusiškiausias įstatymas, kokį galima priimti, nes tu duodi signalą rusų tautai, kad vagys ir žudikai nėra priimtini. Mes norime, kad iš rusų tautos nebūtų vagiama ir ji nebūtų žudoma, prievartaujama.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Magnickis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Magnickis

– O visgi, kuo tai naudinga Lietuvai? Ar tai įstatymas, kuris veikia tik globaliame kontekste?

– Man rodos, kad šią frazę yra pasakęs JAV senatorius Johnas McCainas: demokratinės tautos nežudo viena kitos. Tautos, žmonės nemėgsta vienas kito žudyti. Žudo režimai, kurie gviešiasi pinigų, siekia apsaugoti savo galią. Režimams reikia karų. Vladimiras Putinas pradėjo karu ir tęsia karu, bandydamas išsilaikyti valdžioje.

Kai Putinas pradėjo žlugdyti demokratiją Rusijoje, lietuviai ir lenkai jau 2001–2002 metais pradėjo signalizuoti, kad tai gali baigtis karu. Jei leisi suvynioti demokratiją, tai anksčiau ar vėliau tankai pajudės į tavo pusę. Mes bandėme su lenkais vetuoti partnerystės sutartį, bet niekas mūsų negirdėjo, kol nebuvo įsiveržta į Gruziją. Bet net ir tada niekas mūsų negirdėjo, o išgirdo tik po Krymo. Praėjo trylika metų nuo Putino atėjimo į valdžią, kad ši žinia būtų išgirsta.

Praėjo trylika metų nuo Putino atėjimo į valdžią, kad ši žinia būtų išgirsta.

Bet net ir dabar Magnickio įstatymas sunkiai skinasi kelią. Mes galime būti tik trečia Europos Sąjungos valstybė, kuri jį priims (aut. – iki šiol Magnickio įstatymą yra priėmę britai ir estai).

Kai kurios valstybės, kaip Nyderlandai, vykdo šį įstatymą iš dalies, jo nepriėmę. Olandai yra įšaldę su bankininko Billo Browderio pinigų vagyste ir Sergejaus Magnickio nužudymu susijusių asmenų turtą. Kanada neseniai su ovacijomis priėmė šį įstatymą, dalyvaujant Magnickio šeimai. Ruošiasi šį įstatymą priimti ir ukrainiečiai, svarsto ir lenkai. Latviai, kiek aš žinau, taiko visus ES ir NATO juoduosius sąrašus, bet ne įstatymo, o administraciniu lygiu.

Mums toks būdas netinka, nes mes tai baltarusių žmogaus teisių gynėją Alesių Beliackį bandome atiduoti, tai kokį Antoną Treušnikovą įsileidžiame... Faktai parodė, kad administracinė sistema nepakankama, sąmoningumo joje nepakanka.

– Kokie pagrindiniai Magnickio įstatymo oponentų argumentai Lietuvoje?

– Stebėtina, bet prieštaraujančių politinių argumentų nėra. Tik teisiniai. Keliamas klausimas, ar iš tikrųjų mes turėtume rūpintis žmogaus teisėmis kitose valstybėse. Reiktų pabrėžti, kad tai ne tik prorusiškas, bet ir globalus aktas. Jo pagrindu neįleidžiami asmenys, kurie nužudė 43 studentus Meksikoje ar nužudė žmogaus teisių gynėją Kinijoje, kuri vyko į žmogaus teisių komisiją Ženevoje.

Kaip sakė Lietuvoje lankęsis buvęs „Freedom House“ vadovas Davidas J.Krameris: mes labai daug dirbom už jūsų laisvę ir šalis, kuri prieš 27-erius metus gavo laisvę, staiga užmiršta, kaip ją gavo ir nesijaučia morališkai atsakinga už kitas valstybes, kurios panašioje situacijoje, tai yra keista. Labai egoistiška pozicija – mes laisvę atgavome, ačiū, bet kitose valstybėse laisve nesirūpiname. Tai parodo ir mūsų mentalitetą.

Ludo Segers nuotr./Iš dešinės: Ž. Pavilionis, „Freedom house“ direktorius Davidas Krameris, „The German Marshall Fund“ vyriausiasis ekspertas Glennas Nye, „Center for European Policy Analysis“ vyriausiasis ekspertas Peteris Doranas, „Atlantic Council“ vyriausiasis ekspertas ir diskusijos moderatorius Robertas Nurickas
Ludo Segers nuotr./Iš dešinės: Ž. Pavilionis, „Freedom house“ direktorius Davidas Krameris, „The German Marshall Fund“ vyriausiasis ekspertas Glennas Nye, „Center for European Policy Analysis“ vyriausiasis ekspertas Peteris Doranas, „Atlantic Council“ vyriausiasis ekspertas ir diskusijos moderatorius Robertas Nurickas

Pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerijos biudžetas yra pats mažiausias, o mūsų vystomasis bendradarbiavimas yra niekingai menkas, Europos Sąjungos uodegoje. Mūsų žodžiai atitrūkę nuo darbų. Daug ir gražiai šnekame apie Ukrainą, laisvę, bet kai paklausiame ministro Lino Linkevičiaus, kiek jis turi lėšų padėti žmogaus laisvių, teisių srityje, kovoje su korupcijoje, kiek to finansinio raumens, kurį galima susikurti su verslu, privačios ir valstybinės partnerystės pagalba, kaip „Invest Lithuania“, tai matoma, kad jo nėra ir nesirūpinama, kad jis atsirastų. Užtenka ryšiams su visuomene, ir gana.

Arba, tarkime, kai kurie skundžiasi Europos humanitariniu universitetu, kad jis prastai funkcionuoja. Tai ką jūs padarėte, kad jis būtų kitoks? Aš labai daug dirbau, kad jis apskritai atsirastų Lietuvoje. Prieštaravo visos švietimo įstaigos ir mes su amžinatilsį tėvuku dirbome, kad jis atsirastų. Aš tikiu, kad tie trys tūkstančiai baltarusių su europietiškais diplomais, suprantančių lietuvių kalbą, yra investicija į tos šalies laisvę ir demokratiją. Jei nesirūpini, neinvestuoji, neįkvepi, nemotyvuoji, tai ilgainiui taps mūsų bėda, kuria lengvai pasinaudos koks „Sputnikas“ ir kiti.

– Kokius konkrečius asmenis paliestų Magnickio įstatymo priėmimas Lietuvoje?

– Magnickio aktą galima taikyti labai plačiai. Kaip žinome, apie 20 procentų Rusijoje išvagiama kyšiais, korupcija yra pagrindinė Rusijos eksporto rūšis, tad mums tai būtų teisinė galimybė nemažai daliai žmonių pasiųsti signalą. Dalis politinės korupcijos ir pas mus susiję su Rusija.

Labai dažnai mūsų verslo grupės, korumpuojančios mūsų politikus, susijusios su Rusija, kuri turi geopolitinį interesą.

Man dažnai sakoma, kad jūs čia kovojate prieš korupciją Rusijoje, o ką darote dėl lietuviškos? Tai yra bendro paveikslo dalis. Labai dažnai mūsų verslo grupės, korumpuojančios mūsų politikus, susijusios su Rusija, kuri turi geopolitinį interesą. Pavyzdžiui, „Rosatom“ įtaka Socialdemokratų partijai, mano manymu, buvo susijusi su mūsų atominių reaktorių užmušimu, kovos prieš Astravo atominę elektrinę stabdymu.

– Grįžtant prie konkrečių asmenų temos, ar būtų atskiras į Lietuvą neįleidžiamųjų sąrašas? Kas tą sąrašą tvirtins?

– Tai subtili detalė, kurią mes įdėjome į įstatymą. Iki šiol viską spręsdavo tik Migracijos departamentas, vienas asmuo spręsdavo už tūkstančius kitų. Mes parašėme, kad politinę atsakomybę prisiimti turėtų vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai. Užsienio reikalų ministras turėtų įsteigti skyrių ar ambasadorių ypatingiems pavedimams, sankcijoms, kuris turėtų nuolat tikrinti sąrašus ir stebėti.

Jei Amerikai ar Didžiajai Britanijai koks nusikaltėlis yra pavojingas, tai gal mes parodykime solidarumą ir neįsileiskime jo pas save.

Jei Amerikai ar Didžiajai Britanijai koks nusikaltėlis yra pavojingas, tai gal mes parodykime solidarumą ir neįsileiskime jo pas save. Iki šiol tokios sistemos nebuvo, Migracijos departamentui nebuvo įdomu, kas vyksta JAV, Kanadoje ar Didžiojoje Britanijoje. Dabar atsirastų prievolė derinti ir padaryti nacionalinį apsisprendimą.

Atsiminkime Beliackio atvejį, kai dabartinis Vilniaus meras nusikratė atsakomybės ir visą kaltę suvertė vienai departamento direktorei, nors pats buvo politiškai atsakingas. Va taip tie ministrai sausi išlieka, neprisiima atsakomybės ir neužtikrina, kad sistema būtų efektyvi.

– Kaip Rusija reagavo į Magnickio akto siūlymą Lietuvoje? Ar sulaukėte dėmesio iš Rusijos ambasados?

– Stebiuosi, kad vis dar nėra. Vis dar laukiu. Galutinis balsavimas turėtų vykti lapkričio 16-ąją, dieną, kai Magnickis buvo nužudytas. Kai Kanada priėmė savo įstatymą, ji sulaukė daug Rusijos grasinimų, o pas mus tylu. Gal mūsų situacija yra kitokia, nes įstatymą rengiame tikrai plačiu sutarimu.

Buvęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis padėjo konservatoriams suderinti tą įstatymą savo partijoje, padėjo ir Vytautas Bakas. Nebuvo realiai prieštaraujančių. Antradienį net 78 balsavo už, vienas prieš ir 5 susilaikė. Opozicijos nesimato. Tik teisiniai klausimai. Manau, kad turime galimybę įtvirtinti šį žmogaus teisių prasme svarbų klausimą jau kitą savaitę.

– Ar neturėsime problemų dėl šio įstatymo siūlomų ribojimų, tarkime, Europos žmogaus teisių teisme? Kaip suprantu, jo esmė yra atsakomybės už nusikaltimą perkėlimas į kitą valstybę.

– Europos Sąjunga eina iš paskos Amerikai. Tik Švedijos pirmininkavimo metu, prieš septynerius metus, mes atradome demokratiją kaip darbotvarkę. Kai mes įstojome į ES, Baltarusijoje visi pinigai ėjo per Aliaksandro Lukašenkos kišenę ir tik mūsų dėka atsirado tiesioginiai disidentų, opozicijos finansavimo būdai. Europos demokratijos fondas turi labai nedaug pinigų. Nuo 1 iki 2 proc. to milžiniško kiekio lėšų mes skiriame demokratijai. Visa kita tampa tiltais, naujais keliais diktatorių valdomose valstybėse. Tai absurdiška.

Tarkime, Lukašenka ir dabar kviečiamas į Briuselį, nors mes turime didelę problemą su Astravo atomine elektrine. Nuoseklumo ir veiksmų derinimo ES trūksta. Žinote, kad lietuviams skauda dėl Astravo, tai gal reikėtų atsiklausti prieš kviečiant Lukašenką, ar lietuviams viskas gerai? Estai ėmė ir parašė kvietimą. Tai ką? Telefono linijos neveikia tarp Talino ir Vilniaus? Tuo pat metu, ką daro Lietuvos užsienio reikalų ministras, puikiai žinojęs, kad Lukašenka bus kviečiamas dar prieš „Zapad“ pratybas? Turbūt buvo sunku pasakyti, kad mes išduodami Briuselyje ir net estai mūsų nesupranta.

Kalbant apie teisines problemas, tai nemanau, kad kils kažkokių nesklandumų. Anaiptol. Mes lyderiausime, duosime pavyzdį ir galėsime gėdinti, kad kitos valstybės leidžia pinigus, bet nieko nedaro dėl demokratijos pačioje Rusijoje. Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris toliau šypsosi ponui Putinui. Žmogus septyniolika metų daro viską, kad sugriautų mūsų demokratiją, mūsų tvarką, o mes jam ranką spaudžiame.

– Bet ar tik ES politikai tai daro? Štai JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiks su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir spaus jam ranką Vietname, net ir žinodamas, kad šiuo metu vyksta svarbus tyrimas dėl Kremliaus įtakos Amerikos rinkimų procese.

– Taip, tai yra pasaulinė problema. Prisimenu buvusio Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Tony Blairo prisipažinimą, kad didžiausia jo klaida buvo įsileisti Rusiją į G8 susitikimus, nes jis tuomet tikėjo, kad autokratinė valstybė pasikeis. Įvyko atvirkščiai. Rusija pakeitė mus, suskaldė. Prieš dvi dienas buvau Londone ir britai pirmą kartą istorijoje įvardino Rusiją kaip realią grėsmę sau. To niekada nebuvo. Jie sukūrė analitinį Rusijos padalinį tarp ministro pirmininko ir užsienio reikalų ministerijos. Kodėl? Todėl, kad atskleidžiama vis daugiau faktų, kad Rusijos įtaka pastebima ir už „Brexit“ proceso. Rusų ausys kyšo labai toli – ir Amerikos rinkimuose, ir Britanijoje.

Nigelas Farage'as švenčia Brexit pergalę
Nigelas Farage'as švenčia Brexit pergalę

Manyti, kad tai nėra grėsmė, kai tai griauna konstitucinius demokratijų pagrindus... Putinas juk siekia parodyti ne tai, kad jis yra fantastiškas, o kad mes visi esame suklaidinti, valdomi pinigų. Niekaip nesuprantu tų demokratijų, kurios turi pusę pasaulio ekonomikos ir toliau spaudžia ranką bei dirba su diktatoriumi, kuris siekia jas griauti iš vidaus. 2013 metais CNN eteryje pasakiau, kad Putinas nuo Šiaurės Korėjos skiriasi tik tuo, kad turi galingesnius ginklus. Jei Šiaurės Korėją mes izoliuojame, tai elkimės taip ir su Rusija. Tai nereiškia dialogo nutraukimo.

Jei Šiaurės Korėją mes izoliuojame, tai elkimės taip ir su Rusija.

Atsiminkime, kad Ronaldas Reaganas sulaikymo strategija izoliavo Sovietų Sąjungą. Viena ranka spaudė gerklę, o tuo pačiu metu kvietė kalbėtis, perspėdamas, kad raudonų ribų nebus galima peržengti, kad laukia naujos sankcijos, o sienos turi būti griaunamos. Dabar Putinas padarė karinę sieną nuo Barenco jūros iki Krymo, užtvėrė savo branduoliniais ginklais, dusina demokratijas, žudo žmones, leidžia pinigus, kuriuos gauna iš „Nord Stream“, kad žudytų mūsų brolius ukrainiečius, o mes toliau spaudžiame rankas.

– Ar nekelia nerimo Amerikos žiniasklaidoje paskelbta informacija, kad Donaldo Trumpo sūnus rinkimų kampanijos metu, savo tėvo dangoraižyje su Kremliaus atstovais diskutavo apie Magnickio akto panaikinimą?

– Vašingtone už laisvę ir demokratiją vyksta tokios pačios kasdienės kovos. Rusija leidžia milžiniškus pinigus lobizmui. Mūsų pinigai ar poveikis tam neprilygs, bet amerikiečiai tiki mūsų žodžiais, mūsų objektyvia analize.

Man lakmuso popierėlis, kuris verčia šiek tiek nerimauti, yra karinė parama Ukrainai. Aš tikėjausi, kad ji bus pasirašyta Donaldo Trumpo jau rugsėjį, tada spalį... Jei taip ir toliau, o susitikimas Vietname tą nuogąstavimą padidins, tai bus blogai. Tikiuosi, kad taip neįvyks, nes daug Lietuvos ir Ukrainos draugų sako, kad parama bus suteikta. Bet skepsis didėja.

– Iš kur kyla tas skeptiškumas? Nerimą kelia paties Donaldo Trumpo asmenybė ir veiksmai? Jo komandos įtaka?

– Manau, kad net jei Donaldas Trumpas svarsto kažką į kitą pusę, tai jis neturi jokių demokratinių galimybių tai padaryti, nes demokratai, kas yra stebėtina, Kongrese yra labai susivieniję prieš Rusiją, nes įtaria, kad prezidentas gali kažką padaryti. Respublikonai paprastai ir šiaip būdavo mūsų pusėje.

Kaip parodė balsavimas dėl sankcijų, kai 98 iš 100 balsavo už, tai yra didžiausios vienybės parlamentas. Amerikoje Kongresas yra itin galingas ir Donaldas Trumpas negalės to nusverti.

– Užsiminėte, kad trylika metų kalbėjome apie Rusijos grėsmę po Putino atėjimo į valdžią, kol buvome išgirsti. Dabar esame vieni pirmųjų Magnickio įstatymo kontekste. Kiek ilgai dar lyderiausime Rusijos klausimu ir dažnai nebūsime išgirstami?

– Manau, kad nuo to niekada nepabėgsime. Mūsų tūkstantmetė patirtis yra labai vertinama. Šią savaitę britų aukšti pareigūnai ministro pirmininko biure man pusiau atsiprašydami sakė, kad anksčiau į mūsų aimanas dėl Kremliaus žiūrėjo kaip į problemą. Eilinį kartą atėjo pasiskųsti, neaišku, ar jie objektyvūs, gal šiaip paveikti okupacinės traumos...

Amerikoje mus pradeda girdėti taip, kaip prieš aštuonerius metus negalėjau tikėtis.

Dabar jie pripažįsta, kad mes esame sprendimo dalis. Kažkada mes sugebėjome tą atmintį užfiksuoti, kai veikė Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė, buvome didžiulė jėga, sutelkdami Baltijos, Šiaurės ir Vidurio Europos regioną, pasiremdami Londono parama, gera Amerika George'o W.Busho laikais, mes perteikdavome tai vokiečiams ir prancūzams. Kai sužlugo Lietuvos ir Lenkijos partnerystė, Londonas atsitraukė, sugriuvo mūsų koalicija. Likome vieni su savo išmintimi, be pinigų, pliki basi.

Dabar susidaro situacija, kai mus vėl pradeda girdėti. Amerikoje mus pradeda girdėti taip, kaip prieš aštuonerius metus negalėjau tikėtis, Londone vėl girdi, Lenkijoje taip pat. Vokietijoje laimėjo jėgos, kurios mums seniai draugiškos, atsikračiusios socdemiško balasto, grįžo liberalai, kurie nuo 1997 metų įtvirtino Vokietijos kaip Baltijos advokato vaidmenį, su tais pačiais žaliaisiais galime mėginti dusinti Astravo projektą.

Man visos kortos atrodo palankios. Tik imk ir daryk. Ta prasme, Magnickio įstatymas yra mūsų lyderystės vėliava, kurią tiesiog reikia užtvirtinti. Tikiuosi, kad lietuviška diplomatija tai ir padarys.

TAIP PAT SKAITYKITE: Seime skinasi kelią „Magnickio įstatymas“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų