Žymių skulptorių darbai
Abi Ukmergėje stovinčios skulptūros – žymių Lietuvos skulptorių autoriniai darbai.
„Vėliavnešiai“ šiuo metu iš tolo akį traukia savo spalvomis – su vėliavomis žengiančius darbininką, valstietį ir inteligentą vietos jaunimas nudažė Ukrainos vėliavos spalvomis. Šį bronzinį monumentą sukūrė Vaclovas Krutinis. Skulptūra nuo 1982 metų stovėjo pačioje Ukmergės širdyje, buvusioje Tarybų, dabar – Kęstučio, aikštėje.
Prasidėjus Atgimimui, ukmergiškiai panoro atstatyti miesto centre tarpukariu stovėjusį Nepriklausomos Lietuvos 10-mečiui sukurtą Laisvės paminklą „Lituania Restituta“, kuris sovietiniais laikais buvo suskaldytas ir ten pat aikštėje užkastas. Tada „Vėliavnešiai“ ir buvo perkelti į kiek atokesnę vietą – Kauno ir Deltuvos gatvių sankryžoje esantį skverą.
Kaip teigiama Ukmergės savivaldybės pranešime, „Vėliavnešiai“ jau ne vienerius metus kelia visuomenėje aistras ir yra prieštaringai vertinami, kadangi vieniems ši skulptūra simbolizuoja sovietinę ideologiją, o kiti joje mato tik meno kūrinį.
Antroji skulptūra, kuri irgi kelia aistrų, yra Pašilėje, Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje, stovinti sovietų kario skulptūra.
Šis memorialinis betoninis paminklas, susidedantis iš šešiakampio formos postamento ir ant jo pastatytos Sovietų Sąjungos kario skulptūros, yra sukurtas 1951 metais, jo autorius – skulptorius Robertas Antinis.
Iš pradžių šis kūrinys stovėjo Ukmergės miesto centre, o į Pašilę perkeltas 1985 metais ir yra traktuojamas kaip viena iš vertingųjų Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos savybių. Visas šis objektas yra įtrauktas į Kultūros paveldo vertybių registrą.
Išlydyti ar į Grūto parką?
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvoje kilo sujudimas dėl sovietmečio paminklų. Vienos savivaldybės, kaip kad Raseinių, ėmėsi itin aktyviai juos nukėlinėti, kitos delsia, laukia sprendimų iš aukščiau, kaltina neveiklumu paveldosaugininkus, skelbia gyventojų apklausas.
Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas neslepia, kad minėtų dviejų skulptūrų nukėlimo neskubina. Nes esą neatsakyta į klausimą, o ką vėliau su tais paminklais daryti.
Skulptūroje „Vėliavnešiai“ yra spalvotųjų metalų, bronzos, vien paties metalo vertė yra 80–90 tūkst. eurų. Atiduoti tokį turtą į Grūto parką?
„O ką reiškia iškelti? Tarkim, skulptūroje „Vėliavnešiai“ yra spalvotųjų metalų, bronzos, vien paties metalo vertė yra 80–90 tūkst. eurų. Atiduoti tokį turtą į Grūto parką?
Kiti sako, kad reikia perlydyti ir kažką kito padaryti. Bet ką padaryti?“ – kalbėjo meras.
Jis sako, kad net ir partneriai iš Ukrainos, verslininkai, esą sako, jog savo šalyje kaip tik mėgina saugoti tuos paminklus, o ne griauti, jeigu tai meno kūrinys.
„Mūsų jaunimas dabar nudažė. Bet ukrainiečiai sako – jeigu būtų nudažytos vėliavos, o žmonės būtų palikti, tada subtiliai, meniškai būtų, o dabar patys tie kūnai. Tai jaunimo protestas toks buvo“, – teigė R.Janickas.
Ukmergės savivaldybė paskelbė gyventojų apklausą, kuriai pasibaigus tikisi turėti aiškesnį vaizdą, ko nori patys ukmergiškiai – pritaria paminklo nugriovimui ar ne, o jeigu pritaria, kokią skulptūros ateitį matytų: išgabenti į Grūto parką, į pačiame Ukmergės rajone, Kopūstėlių kaime, buvusioje sovietinėje raketinėje bazėje įsikūrusį klubą „Miško broliai“ ar tiesiog išlydyti.
Nuomonių sako girdintis įvairių
Meras nesiryžta spėlioti, kokia bus gyventojų nuomonė: „Nuomonių yra visokių. Ateina pas mane 90-metis žmogus ir sako – mere, ar žinote, kas čia pavaizduota? V.Krutiniui buvo duota užduotis pavaizduoti valstiečių revoliucingumą. O visos Nepriklausomos Lietuvos laiku valstiečiai tik kartą sukėlė maištą. Savanoriai, kurie gavo žemės arba pinigų, kuriuos turėjo per 5 metus panaudoti.
Taip atsitiko, kad viena šeima Suvalkijoje nespėjo tų pinigų panaudoti ir po vienos nakties banke juos apmokestino ir jie ne tik kad neteko tų pinigų, bet ir liko skolingi valstybei. Tada savanoris su savo žmona ir kaimynu pasiėmė vėliavą ir nužygiavo į valsčių. Kilo neramumų, žmogus žuvo ir t.t.
Tarybiniais metais ta istorija buvo pasakojama, kad va ir tada valstiečiai kovojo už laisvę. Bet iš tikrųjų ta istorija simbolizuoja ką kita, kad Nepriklausomoje Lietuvoje buvo demokratija, galėjo žmogus pasiimti vėliavą ir eiti reikalauti savo teisių. Kaip viskas pasikeičia viename ar kitame kontekste.“
Sprendžia vertinimo taryba
Pašilėje Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje stovinčios kario skulptūros likimą sprendžia Ukmergės rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.
Ji gegužės 20-osios posėdyje nusprendė naikinti šios skulptūros teisinę apsaugą, kadangi skulptūra nėra autentiškas minėtų kapinių elementas. Vis dėlto, kadangi skulptūra yra sukurta žymaus skulptoriaus, siūloma ją išsaugoti – perkelti į muziejų kaip eksponatą arba paskelbti kilnojamąja kultūros vertybe.
Mus pastatė į tokią padėtį, kad visi griauna, o mes negalime, nes tai kapinių vertingoji savybė.
Meras dėl šio objekto baksteli pirštu į Kultūros paveldo departamentą (KPD) – esą tik šiemet, kelios dienos iki karo Ukrainoje pradžios, paskelbė šį karį vertingąja savybe.
„Mus pastatė į tokią padėtį, kad visi griauna, o mes negalime, nes tai kapinių vertingoji savybė. Dabar subūrėme komisiją, kuri naikina teisinę apsaugą ir visa kita. Viena iš idėjų – iškelti į klubo „Miško broliai“ teritoriją. Galėtų ten būti eksponuojamas, kodėl mes turėtume viską Grūto parkui atiduoti.“
Ne savybes, o sklypo ribas tikslino
Tačiau KPD stebisi dėl tokių mero kalbų. KPD vyr. specialistės Augustinos Kurilienės teigimu, Ukmergėje tikslintos buvo ne paminklo vertingosios savybės, o žemės sklypo ribos.
Kaip teigia KPD, pačios karuose žuvusių karių palaidojimo vietos yra saugomos Ženevos konvencijos, tačiau sovietinius paminklus su sovietine simbolika galima nukelti, tik reikia tai daryti teisiškai tvarkingai, sulaukus Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo. KPD parengė ir rekomendacijas, kaip tai daryti, jas rasite čia.
Jose rašoma, kad „Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų vertingosios savybės yra palaikai“, tad panaikinti apsaugą šiems kultūros paveldo objektams – pačioms kapinėms – nėra galimybių.
Be to, tos savivaldybės, kurios turi susidarę savo vertinimo tarybas, pačios (nesikreipdamos į KPD vertinimo tarybas) gali priimti sprendimus dėl vietinio reikšmingumo lygmens paveldo objektų. Ukmergės savivaldybė tokią vertinimo tarybą turi, todėl sprendimą gali priimti pati, be KPD.