„LNOBT veiklos rezultatai neabejotinai siejami su generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo vadovavimu jam. Pastaruoju metu pasirodę kelių politikų vertinimai negali paneigti teatro meninių pasiekimų nei Lietuvos, nei pasaulio kultūros kontekste (...). Kviečiame kultūros ministrę objektyviai vertinti situaciją visos teatro veiklos kontekste, nesivadovaujant išankstinėmis nuostatomis ir nepasiduodant išoriniam politikų spaudimui“, – teigiama septynių žymių visuomenės veikėjų laiške, kurį praėjusios savaitės pabaigoje gavo Kultūros ministerija, Seimo Kultūros komitetas.
Būtent ministrė Liana Ruokytė-Jonsson bei komitetas paragino G.Kėvišą pasitraukti kelioms institucijoms pareiškus, kad teatrui perkant paslaugas iš G.Kėvišo sūnaus įmonės šis, net ir nusišalinęs nuo sutarčių pasirašymo, neišvengė korupcijos rizikos veiksnio.
Kreipimąsi savo pavardėmis, bet ne parašais, patvirtino Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis, nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas, taip pat Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai Faustas Latėnas, Algirdas Martinaitis, Zbignevas Ibelhauptas bei Rūta Rikterė.
Laišką redagavo teatro darbuotojai
LNOBT Reklamos ir leidybos tarnybos redaktorė Eglė Ulienė BNS pripažino, kad tekstą redagavo ji, prieš tai gavusi iš teatro direktoriaus pavaduotojos Laimos Vilimienės.
„Dėl tų nacionalinių įstaigų – kadangi aš esu teatro redaktorė, kalbos dalykus taisau. Manęs tai paprašė padaryti – aš tai ir padariau. Ne paslaptis, atsiuntė mūsų generalinio direktoriaus pavaduotoja Laima, kuri viską rengė“, – BNS sakė E.Ulienė.
Ji taip pat patvirtino, jog prisidėjo ir rengiant kitą praėjusią savaitę ministrei įteiktą G.Kėvišo palaikymo laišką, kurį pasirašė per šimtas, t.y. šeštadalis administracijos ir kūrybinių darbuotojų. Ji sako rašiusi „istorinę dalį“, kurioje minimas G.Kėvišo indėlis teatrui, kadangi specialistė dirba su LNOBT archyvu.
Pati L.Vilimienė pripažįsta, kad Nacionalinių įstaigų vadovų tekstas rengtas teatre, bet kas jį inicijavo ir kaip tiksliai jis gimė, teigia taip pat nežinanti.
„Su manimi dėl rašto nekontaktavo. Kad pas redaktorę eina visi raštai, tai taip – ji juos redaguoja. Nelabai suprantu. Raštas buvo, aš žinojau, paprašiau, kad man atsiųstų į kompiuterį. Man persiuntė į kompiuterį, aš išsiunčiau sekretorei. Šiaip redagavo redaktorė. O kas sudiktavo tekstą – aš nežinau. O koks skirtumas? – stebėjosi ji, paklausta, ar kitų teatrų vadovų palaikymą inicijavo pats LNOBT. – Labai keisti klausimai, neturiu komentaro.“
Kelis kartus klausiama, kas jai konkrečiai atsiuntė G.Kėvišo palaikymo laišką, L.Vilimienė neatsakė.
Formuluotės gimė „pasitariant“, bet autoriaus nėra
Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė sako nežinanti, kas teksto autorius. Ji praėjusią savaitę buvo komandiruotėje Paryžiuje ir savo palaikymą sako išreiškusi kalbėdama telefonu su Nacionalinio Kauno dramos teatro direktoriumi Egidijumi Stanciku. Pastarasis sako teksto taip pat nerengęs, o jis gimė „tariantis bendrai“.
„Čia buvo mūsų nacionalinių įstaigų vadovų nerimas, pasitariant. Ne, tai nebuvo mūsų įstaigos (parašyta – BNS), bet mes konsultuodamiesi tarpusavyje... Nežinau, aš tokios informacijos neturiu“, – teigė E.Stancikas, paklaustas, ar tekstas buvo parengtas LNOBT administracijos.
Kelis kartus klausiama, kas jai konkrečiai atsiuntė G.Kėvišo palaikymo laišką, L.Vilimienė neatsakė.
R.Prusevičienė pabrėžė, kad G.Kėvišo interesų konflikto teisininkai, su kuriais jis konsultavosi, nenustatė ir sakė mananti, jog pagrindinė LNOBT vadovo klaida ir buvo pasitikėti jų patarimu. Kartu ji pripažino, kad „kyla didelė kolizija“ dėl G.Kėvišo veiksmų, kuomet teatre rengtiems koncertams tarpininkavo jo sūnaus įmonė.
„Bet negalima nuneigti didelių padarytų darbų ir dar suplanuotų į priekį. Jei nukertame kaip Gordijo mazgą šitą klausimą, darbus vėl įsukti naujam žmogui reikėtų 2–3 metų (...). Manau, jis turėtų likti, galbūt netgi turėtų būti susitarimas, kuriam laikui likti, nes laukia milžiniški darbai“, – kodėl palaiko G.Kėvišą, paaiškino R.Prusevičienė.
E.Stancikas sako kolegą palaikantis dėl to, jog aukšto lygio kultūros vadybininkų, kurie galėtų užimti šias pareigas, Lietuvoje „skaičiuojama vienetais“. Jis pabrėžia, kad nė vienas iš dabartinių Nacionalinių kultūros įstaigų vadovų negali lygintis su G.Kėvišo patirtimi ir kultūriniais ryšiais.
„Tiek, kiek spaudoje nušviesta, tikrai neužtenka informacijos, kad galėčiau sakyti į vieną ar į kitą pusę. Nes labai dažnai žinome, kad norėdami ką nors suorganizuoti susiduriame su įvairiais įstatymų apribojimais, norėdami ką nors padaryti labai dažnai esame priversti galvoti, kaip rasti kažkokią spragą, kad visa tai įvyktų. Nes įstatymai daugiau draudžia, nei leidžia (...). Tikrai nesu įsigilinęs, bet informacija spaudoje, įvairiuose dienraščiuose vis tiek yra šališka, todėl neturiu teisės sakyti, kad buvo taip ir ne kitaip. Aišku, ministrė turbūt turi kitų duomenų, kitą informaciją. Man susidaro įspūdis, kad yra gilinama intriga, o ne tikri faktai pateikiami“, – paaiškino E.Stancikas.
Lietuvos nacionalinio teatro direktorius Martynas Budraitis sako, jog palaikymą G.Kėvišui išreiškė dėl kilusio „politinio ažiotažo“ ir „susidorojimo su tikrai aukšto lygio vadybininku, neturint atitinkamų institucijų išvadų“.
„Man tai tiesiog nepriimtina. O pasakymas yra pasakymas, tai nėra tyrimas“, – sakė teatro vadovas, vertindamas G.Kėvišui nepalankias Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadas.
Jis, kaip ir kolegos, negalėjo prisiminti, kas inicijavo palaikymą. Pasak jo, jis gavo jau parengtą tekstą, tačiau kas jį atsiuntė, taip pat neprisimena.
„Gerai nežinau organizacinių dalykų, negaliu tiksliai pasakyti“, – BNS sakė M.Budraitis.
Kartu jis pripažino, kad G.Kėvišo sutartys su sūnaus įmone „yra klaida“, bet klaidų, anot jo, daro visi.
Pozicijų derinimas – su pačiu G.Kėvišu
Dar vienas pasirašiusiųjų kreipimąsi, kompozitorius A.Martinaitis, patvirtina, kad savo pozicijas derino su pačiu G.Kėvišu. Jis su LNOBT vadovu sako bendradarbiaujantis apie du dešimtmečius, taip pat ir rengdamas koncertus Vilniaus festivaliui, kurio meno vadovas yra G.Kėvišas: „Yra tekę bendrauti ir dėl kūrinių užsakymų, ir dėl pasitikėjimo manimi. Jis man – ne koks apgavikas.“
„Aš ėjau kitais reikalais į operos teatrą, susitikau G.Kėvišą, mes atsisėdome. Aš jam sakau – gi prastos tavo kojinės, ar galiu padėti kuo nors? Sako – gerai“, – teatre vykusį susitikimą prisimena A.Martinaitis. Jis vis dėlto taip pat nežino, kas parašė kreipimąsi.
„Aš tą tekstą žinojau, žinojau ir tai, kas jį pasirašė. O kas nešiojo, kas kaišiojo – čia yra teatro dalykai. Visus reikalus mes sprendžiame paprastai, pasiskambiname. Aš pasakiau, aš pritariu – ir viskas, ir mano pavardė yra. Taip“, – sakė jis, paklaustas, ar palaikymą derino su pačiu LNOBT direktoriumi.
Su G.Kėvišu BNS pirmadienį nepavyko susisiekti, jis šiuo metu atostogauja.
LNOBT pagal sutartis su G. Kėvišo sūnaus Martyno įmone „Riverside music LTD“ pernai surengė tris žymių solistų ir orkestrų pasirodymus Vilniuje, iš viso koncertų organizatoriui sumokėta 390 tūkst. eurų. Kokia dalis atiteko atlikėjams, neskelbiama. G.Kėvišas pats sutarties nepasirašė, tai už jį padarė jo pavaduotojas. VPT ir STT tokį veiksmą vadina nepakankamu, jog būtų išvengta korupcijos rizikos.
Apie tai, kad G.Kėvišas nebegali dirbti teatre, pirmadienį pareiškė premjeras Saulius Skvernelis, teatro vadovą trauktis ragina kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson, Seimo opozicija, dalis valdančiųjų. Politikai dėl G.Kėvišo prašytos paramos sūnaus rengtam koncertui yra kreipęsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją (VTEK), taip pat inicijuotas kreipimasis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) prašant įvertinti G. Kėvišo šeimos narių turto ir pajamų pagrįstumą. LNOBT vadovas yra deklaravęs turtą ir pajamas, tačiau deklaracija nėra vieša. Jis žadėjo paviešinti tiek savo pajamų deklaraciją, tiek teatro sutartis su sūnaus įmone, tačiau kol kas to nepadarė.
Prokurorai šiuo metu vykdo tyrimą dėl LNOBT scenos rekonstrukcijos darbų skaidrumo. Iš viso darbams buvo skirta apie 22 mln. eurų, panaudota 15 mln. eurų.
