Sausį socialiniuose tinkluose pasirodė paveikslėlis, kuriame Ukrainos herbas — žydrame herbiniame skyde su auksiniu kraštu vaizduojamas auksinis trišakis.
Komentaras prie paveikslėlių suponuoja nebūtas istorines sąsajas: „Molochas, kurio garbinimas buvo susijęs su žmonių, dažniausiai vaikų, aukojimu“.
Molochas (gr. Moloch, hebr. Molech) finikiečių, kartaginiečių, amonitų ir moabitų mitologijoje — chtoninė (požeminio pasaulio) dievybė, kuri buvo garbinama kaip saulės, ugnies, karo dievas ir kuriai buvo aukojami žmonės.
Molochas kai kuriuose šaltiniuose siejamas su vaikų aukojimu.
Teigiama, kad jo vardas kilo iš hebrajiškojo melech („karalius“) sąskambių ir boshet („gėda“) balsių derinimo. Pastarasis vardas Senajame Testamente dažnai vartojamas kaip populiaraus dievo Baalo („Viešpaties“) vardo variantas.
Hebrajų Biblijoje Molochas vaizduojamas kaip svetima dievybė, kuriai kartais neteisėtai būdavo suteikiama vieta Izraelio garbinime dėl tam tikrų atsimetusių karalių sinkretizmo politikos.
Dievo Mozei duotuose įstatymuose žydams draudžiama daryti tai, kas buvo daroma Egipte ar Kanaane. „Neduok nė vieno iš savo vaikų, kad atiduotum juos per ugnį Molochui ir taip išniekintum savo dievo vardą.“
Praėjusių metų balandį socialiniuose tinkluose kai kurie sąmokslo teorijų kūrėjai ėmė dalytis nuotrauka, kurioje matyti Molocho ir chazarų žydų simboliai.
Iš nuotraukos susidaro įspūdis, kad šie trys simboliai yra tarpusavyje susiję, turintys bendrą kilmę.
Klaidino manipuliuodami simboliais
Ryšys tarp Ukrainos nacionalinio herbo, chazarų žydų simbolio ir biblinės figūros Molocho tėra manipuliacijos.
Ukrainos herbas datuojamas X a. Šis simbolis buvo Kyjivo Rusios kunigaikščio Vladimiro Didžiojo ir jo dinastijos herbas.
Istorikų teigimu, trišakis reiškia ne mistinį Molocho simbolį, o greičiausiai kildinamas iš ornamento, reiškiančio paukštį, Pasaulio medžio saugotoją.
Trišakis buvo X a. Rusiją valdžiusio Vladimiro Didžiojo giminės, įsikūrusios Kyjive, simbolis. Jį taip pat galima rasti ant šiuo laikotarpiu sukurtų monetų.
Trišakis tapo nacionaliniu simboliu 1918 m. vasario 25 d., kai Centrinė Rada (parlamentas) jį patvirtino Ukrainos Liaudies Respublikos herbu.
Ukrainos herbas yra oficialus šalies, o kartu ir šalies ginkluotųjų pajėgų simbolis.
Sąmokslo teorijos apie chazarus
Sąmokslo teorijos apie chazarus – pusiau klajoklius tiurkus, viduramžiais įkūrusius didelę imperiją tarp Rytų Europos ir Vakarų Azijos – nenaujos internete ir socialiniuose tinkluose.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Chazarija (arba Chazarų kaganatas) apėmė dabartinę pietryčių Rusiją, pietų Ukrainą, Krymą ir Kazachstaną, Ukrainos karo metu ji įgavo išskirtinę geografinę reikšmę.
Chazarai tapo populiaria sąmokslo teorijų šalininkų tema dėl teiginio, kad VIII a. chazarai ar bent jų elitas masiškai atsivertė į judaizmą.
Kadangi trūksta patikimų tyrimų apie chazarus, sunku nustatyti, kiek šis teiginys teisingas.
Chazarija šimtmečiams buvo užmiršta, kol XIX a. ją iš naujo atrado ankstyvieji sionistai, kurie domėjosi tuo, ką laikė potencialiai istorine žydų valstybe.
Nors atrodo, kad dalis chazarų iš tiesų atsivertė į judaizmą, tačiau platesnių gyventojų atsivertimo mastas lieka neaiškus.
Didelė dalis šiuolaikinio sąmokslo teorijų šalininkų susidomėjimo chazarais gali būti siejama su vengrų ir britų rašytojo Arthuro Koestlerio knyga „Tryliktoji gentis“ (angl. The Thirteenth Tribe), kurioje jis pateikia labai ginčytiną tezę, kad aškenazių žydai yra atsivertusių chazarų, o ne senovės izraelitų palikuonys.
A.Koestleris žinojo, kad jo teorija gali būti panaudota Izraelio valstybei delegitimizuoti, tačiau tikėjosi, kad ji panaikins rasinį pagrindą žydų diasporos Rytų Europoje diskriminacijai.
Stebint dabartinius vokiečių kraštutinių dešiniųjų ir konspiracinius „Telegram“ kanalus, galima teigti, kad A.Koestlerio teorija buvo panaudota antisemitizmui skatinti.
Šiuose kanaluose terminai „chazarai“ ir „chazarų mafija“ buvo vartojami žydų tautybės žmonėms apibūdinti. Panašiai kaip „Rotšildai“ ir „sionistai“, tariamai siekiant sušvelninti antisemitinius pareiškimus.
„Denacifikacijos“ banga
Nuo pat pirmosios Ukrainos puolimo dienos Rusijos propaganda skleidė žinią, neva kaimyninę šalį reikia „denacifikuoti“ – tai yra išvalyti nuo tariamų nacistų.
Vasario 24 dieną, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vladimiras Putinas skambiai žadėjo kaimyninės šalies „denacifikaciją“ ir „demilitarizaciją“.
Rusijos valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ tinklalapyje paskelbtas Timofejaus Sergeicevo straipsnis „Ką Rusija turi padaryti su Ukraina“ sukėlė šoką ne tik Ukrainoje, bet ir pasaulyje.
Jame atvirai dėstoma, kaip turi būti sugriauta nepriklausoma valstybė, uždraustas jos pavadinimas, išžudyta šalies vadovybė, o pavergta visuomenė – perauklėta.
Buvęs Rusijos prezidentas ir premjeras, dabar Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimus laiminančios Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas šiai naujai išrastai klišei pritarė.
Nors daugelis mąstančių rusų pastebėjo, kad nacizmu kaltinti žydų kilmės Ukrainos prezidentą V.Zelenskį ganėtinai keistas propagandinis žingsnis, tai netrukdė Rusijos valstybinei žiniasklaidai toliau kartoti tą patį melą.
Likus kelioms valandoms iki karo pradžios, V.Zelenskis kreipėsi į rusus:
„Ukraina jūsų naujienose ir Ukraina realiame gyvenime yra dvi visiškai skirtingos šalys – ir pagrindinis skirtumas tarp jų yra toks: mūsų yra tikra. Jums sakoma, kad mes esame naciai. Bet ar žmonės, praradę daugiau nei 8 milijonus gyvybių kovoje su nacizmu, galėtų palaikyti nacizmą?“ – retoriškai teiravosi Ukrainos vadovas.
„Kaip aš galiu būti nacis? Paaiškinkite tai mano seneliui, kuris išgyveno visą karą sovietų armijos pėstininkų būryje ir mirė pulkininku nepriklausomoje Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Jis taip pat priminė, kad per Holokaustą žuvo trys jo senelio broliai.
Kaip ukrainiečiai tapo „nacistais“?
Vokietijos organizacija „Duona pasauliui“ (Brot für die Welt) ir tarptautinis pilietinių visuomenių aljansas CIVICUS balandžio pradžioje pristatė 2021 metų „Pilietinės visuomenės atlasą“.
Kasmet leidžiamas atlasas analizuoja pilietinės visuomenės būklę pasaulyje, teisių ir laisvių laikymąsi.
Šiemet ataskaitoje buvo išskirtos kelios šalys, tarp jų – Ukraina.
„Nuo 2014 metų kovo Rusija skleidžia melagingą informaciją, kad suskaldytų Ukrainos visuomenę.
Kyjive vykstant protestams prieš korupciją ir antivakarietišką propagandą, Rusijos televizijos „Rossija 24“, „NTV“, „Pervyj kanal“ ir kiti protestuotojus bandė pristatyti kaip agresorius, o Ukrainą – kaip fašistinę ir nacistinę valstybę, kurią kontroliuoja ES ir NATO ir kurioje rusai gyvena priespaudoje“, – rašė tyrimo autoriai.
Suplakė satanistus ir žydus
Didžiausią skandalą, kviesdamas Ukrainos desatanizacijai, sukėlė Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sekretoriaus padėjėjas Aleksejus Pavlovas.
Savo tekste, publikuotame leidinyje ir naujienų portale „Argumenty i fakty“, A.Pavlovas pareiškė, neva „naudodama tinklines manipuliacijas ir psichotechnologijas, naujoji valdžia Ukrainą iš valstybės pavertė totalitarine hipersekta“.
„Manau, kad, tęsiantis „specialiajai karinei operacijai“, darosi vis svarbiau vykdyti Ukrainos „desatanizaciją“. Arba, kaip taikliai pasakė Čečėnijos Respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas, „visišką dešaitanizaciją“, – pažymėjo jis. („Šaitanu“ Rusijos musulmonai vadina nelabąjį – aut. past.).
Vardydamas sektas, kurioms neva priklauso Ukrainos valdžios ir visuomenės elito atstovai, A.Pavlovas sugebėjo sukelti nemenką skandalą.
„Igoris Kolomoiskis yra Liubavitčių chasidas, chabadistas, ultraortodoksų religinio judėjimo šalininkas. Pagrindinis Liubavitčių chasidų gyvenimo principas – sektos šalininkų pranašumas prieš visas tautas.
Šiam judėjimui priklauso ir nemažai kitų Ukrainos oligarchų, ypač Viktoras Pinčukas, antrojo Ukrainos prezidento Kučmos žentas, knygos „Ukraina – ne Rusija“ autorius“, – publikacijoje tvirtino Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sekretoriaus padėjėjas.
Tokie žodžiai įsiutino Rusijos rabinus.
Vyriausiasis Rusijos rabinas Berlas Lazaras paragino šalies valdžią ir visuomenę reaguoti į A.Pavlovo žodžius apie chasidus. Jis pažymėjo, kad Liubavitčių chasidų, chabadistų religinis judėjimas, „yra ne sekta, o teisėta judaizmo mokykla. Ir pats didžiausias judėjimas chasidizme“.
Rusijos žydų kongresas (RŽK) kreipėsi į Tyrimų komitetą ir prokuratūrą su prašymu teisiškai įvertinti Saugumo Tarybos sekretoriaus padėjėjo A.Pavlovo pareiškimus apie chasidus.
Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas buvo priverstas atsiprašinėti už pavaldinio žodžius.
Jis pareiškė, kad A.Pavlovo požiūris į chasidus neatspindi Rusijos Federacijos ir Rusijos Saugumo Tarybos požiūrio. Be to, jis pridūrė, kad su A.Pavlovu „buvo rimtai pasikalbėta“.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
