Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 02 24

Lietuviai ima ruoštis atverti namų duris ukrainiečiams: broliams nelaimėje turime padėti

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) skaičiavimais, Lietuva jau šiuo metu galėtų priimti apie 8–10 tūkst. nuo karo besitraukiančių Ukrainos žmonių. Tam aktyviai ruošiasi savivaldybės, kai kurios sako sulaukiančios ir savanoriškos žmonių pagalbos – žmonės siūlosi priimti ukrainiečius į savo butus, namus, sodybas. Ministerija ketvirtadienį 15 val. spaudos konferencijoje žada pristatyti išsamius planus apie Lietuvos pasirengimą priimti karo siaubiamos Ukrainos gyventojus.
Ukraina
Ukraina / „Reuters“/AFP/AP/„Scanpix“ nuotr.

Į Lietuvą šiuo metu ukrainiečiai gali atvykti be vizų, didžiausias nuo karo besitraukiančiųjų srautas gali atvykti iš Lenkijos. Šiuo metu ukrainiečių bendruomenė Lietuvoje viena didžiausių diasporų, leidimus čia dirbti ir gyventi turi apie 28 tūkst. Ukrainos piliečių. Prognozuojama, kad nemaža dalis nuo karo nukentėjusiųjų ieškos pagalbos per savo artimuosius.

JAV pareigūnai ir humanitarinės pagalbos organizacijos perspėjo, kad nuo karo Ukrainoje gali trauktis nuo 1 iki 5 milijonų pabėgėlių.

Virtuvėje valgysime kartu“

Joniškio gyventoja gėlininkė Rita Juozapavičienė teigia, kad yra pasiruošusi į savo namus priimti ukrainiečių pabėgėlių šeimą arba keletą pavienių asmenų.

„Bėdoje žmonės turėtų būti apgyvendinami mokyklose, sporto salėse, bet kodėl negalime priimti jų ir į savo šeimas? Jeigu savo žodžiais prijauti Ukrainai, tai dar nieko nereiškia. Brolis broliui nelaimėje turi padėti“, – 15min kalbėjo moteris.

R.Juozapavičienės vaikai mokosi Vilniuje, todėl penkių kambarių namas beveik tuščias. „Apie maitinimą aš pagalvojau – virtuvėje valgysime kartu. Ne pabaisos atvažiuoja, žmonės bėga nuo karo“, – pasakojo joniškietė.

Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius sako šiąnakt sulaukęs žmonių laiškų, kurie ir patys siūlėsi priimti karo apimtos Ukrainos piliečius savo namuose, sodybose, viešbučiuose.

„Rašė apie savo laisvus namus, butus. Vienas žmogus rašė, kad vienas gyvena, vaikai Vilniuje, mielai priimtų. 200 žmonių mes tikrai priimsime. Apgyvendinsime pas žmones, bendrabučiuose. Jeigu jau bus didelis mastas – savivaldybės įstaigose. Manau, kad visi pasiruošę, negalime būti abejingi“, – 15min ketvirtadienio rytą sakė V.Gailius.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius
Arno Strumilos / 15min nuotr./Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius

Joniškio rajono savivaldybė – viena iš daugelio, besirengiančių priimti nuo karo nukentėjusius ukrainiečius. Šį savivaldybių pasirengimą, pagalbą galimiems karo pabėgėliams koordinuoja Vidaus reikalų reikalų ministerija (VRM).

Koks srautas pabėgėlių iš Ukrainos, greičiausiai per Lenkiją, gali plūstelt į Lietuvą kol kas sunku prognozuoti. Ukrainos piliečiai gali atvykti į Lietuvą be vizų.

Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas prieš kelias dienas skelbė, kad Lietuva yra pasiruošusi priimti apie 8 tūkst. nuo karo bėgančių migrantų iš Ukrainos. Tiesa, skaičiai gali keistis, esant poreikiui Lietuva galėtų priimti ir dar daugiau – 30 tūkst. ar 50 tūkst. pabėgėlių.

Tai liečia mūsų gyvenimą“

Natalija Pranckaitienė – viešbučio Joniškio miesto centre savininkė, viena iš pasiūliusių pagalbą nuo karo besitraukiantiems ukrainiečiams.

„Atėjo toks laikas, kai viešbutis nėra toks užimtas. Antra, viešbutis yra tokia vieta, kur žmogus gali atvažiuoti ir apsistoti iškart – viskas paruošta. Žiūrint, kaip talpiai žmonės būtų talpinami, aš manau, galėčiau iki 40 žmonių priimti nors ir šiandien. Bendraujame su kavine „Fortūna“, ji galėtų apsiimti maitinimą. Mes esam komanda,“– 15min pasakojo verslininkė.

Pasak jos, karas Ukrainoje paveiks ne tik ukrainiečių, bet ir lietuvių gyvenimus, todėl tiesia pagalbos ranką nedvejodama.

„Tai liečia mūsų visų gyvenimą. Ir mūsų šeimos gyvenimą, mūsų verslą, turizmo srautus“, – kalbėjo moteris.

Anot mero V. Gailiaus, savivaldybė savo ruožtu pasiruošusi, kad reikalingų priemonių, atsargų rezervas būtų maksimaliai paruoštas, „kad būtų pasiruošę Joniškio vandenys, kad generatoriai būtų paruošti, kad šiluma būtų užtikrinta – mes pasiruošę“.

„Yra tušti namai, butai žmonių, tušti bendrabučiai mokyklų“, – pridūrė meras.

Švenčionių meras: pernai turėjome gerą egzaminą

Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius sako taip pat sulaukiantis palankių žmonių atsiliepimų, pasirengusių suteikti pastogę nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams.

Savivaldybė savo ruožtu sako esanti pasirengusi suteikti apie 200 vietų pabėgėlių apgyvendinimui.

„Tai būtų savivaldybės ir kitų institucijų patalpos, pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerijos patalpos. Tikimės ir gyventojų indėlio. Esu kalbėjęs su žmonėmis, kurie turi nekilnojamojo turto objektus, teikia tam tikras paslaugas. Tai visi kalbėjo, kad reikalui esant prisidėtų prie pagalbos ukrainiečių tautai“, – 15min ketvirtadienį sakė R.Klipčius.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Rimantas Klipčius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Rimantas Klipčius

Anot mero, nors situacijos visiškai skirtingos, tačiau pernykštė patirtis, valdant nelegalios migracijos iš Baltarusijos srautus, labai pravers rengiantis priimti nuo karo besitraukiančius Ukrainos žmones.

„Pernai metai išbandė įvairių institucijų gebėjimą solidarizuotis, remti viena kitą. Praeiti metai buvo geras egzaminas. Todėl, manau, su šia užduotimi susitvarkytumėme“, – kalbėjo meras.

R.Klipčius svarstė, kad pagrindinis pabėgėlių iš Ukrainos srautas neabejotinai teks Lenkijai, bet kiek vėliau dalis tų žmonių gali pasiekti ir Lietuvą.

„Didelė ukrainiečių bendruomenė gyvena Lietuvoje, tai, manau, tie žmonės kreipsis pagalbos ne tik į lietuvių tautą, bet ir ukrainiečius, gyvenančius Lietuvoje“, – teigė meras.

R.Šimašius siūlo pargabent labiausiai pažeidžamus iš Ukrainos

Vilniaus miesto savivaldybė sako, jog apgyvendinti patogiomis sąlygomis ekonomiškai šiuo metu yra pasirengusi nuo 180 iki vieno tūkstančio žmonių, dalis patalpų – buvę vaikų globos namai, kurių auklėtiniai dabar gyvena šeimos aplinkoje.

„Tikiuosi, kad reikalui esant mūsų valstybė nelauks pabėgėlių prie sienos, o saugiai ir oriai parskraidins tuos, kam pagalbos reikia labiausiai – šeimas su vaikais“, – 15min perduotame komentare sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Remigijus Šimašius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Remigijus Šimašius

Būtinąsias medicinos paslaugas sostinės savivaldybės įstaigos gali suteikti maždaug 350–1000 žmonių.

„Tai būtų didelis iššūkis, ypač žmogiškųjų išteklių prasme, nes patys matome ir žinome, koks krūvis tenka medicinos sistemai“, – teigiama komentare.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienio rytą kalbėjosi su Ukrainos sveikatos apsaugos ministru Viktoru Liaško. Anot A.Dulkio, aptartos galimos pagalbos Ukrainos medicinos sistemai poreikis.

„Vyksta skaičiavimas, kiek galėtume priimti gydymui sužeistų žmonių iš Ukrainos mūsų gydymo įstaigose, kiek galėtume priimti reabilitacijos įstaigose, šiandieną kalbėsim su medikų bendruomene dėl rezervo savanorių medikų, kurie sutiktų poreikiui esant vykti į misiją Ukrainoje“, – portalui sakė A.Dulkys.

Anot jo, artimiausiu metu taip pat bus svarstoma, kokias medicinos priemones iš rezervo galėtų suteikti Lietuva.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais