Lietuvis medikas paliko saugų darbą Lietuvoje ir išvyko į Ukrainos priešakines linijas gelbėti žmonių gyvybių.
„Visą gyvenimą dirbu su pacientais, kurie patiria traumas. Esu buvęs ne vienoje šalyje ir matęs, kaip žūsta civiliai ir kaip jiems reikia pagalbos. Ir kokią penktą karo dieną šikna pradėjo degti gerąja prasme. Galvoju, kad reikia ką nors daryti. Aš asmeniškai jaučiuosi įsipareigojęs prieš ukrainiečius. Jie yra didelis mūsų skydas, už kurio mes, bailiai, slepiamės. Todėl bandau padėti kuo galiu“, – savo tapatybės nenorintis atskleisti vyras pasakojo apie savo kelionės į karą pradžią.
15min medikas nevyniodamas žodžių į vatą papasakojo apie darbo priešakinėse linijose užkulisius, norinčius padėti, kurie kartais padaro daugiau žalos, ir, jo nuomone, netinkamą Lietuvos medicinos sistemos pasiruošimą katastrofoms ar karui.
„Užvakar gavom tris raketas tiesiai į pastatą“
„Už kelių gatvių nuo mūsų naktį pliekiasi ukrainiečiai su rusais. Kaip tik toje pusėje rusai pastatė pontoninį tiltą. Ir dabar vyksta daug mūšių. Nukentėjusius karius iš mūšio lauko išveža patys kariai arba hospitaleriai, kurie lenda į raudonas vietas ir ištraukia juos iki artimiausio taško. O sužeistieji atvežami pas mus tam, kad galėtume juos stabilizuoti“, – apie savo kasdienį darbą fronte pasakoja lietuvis.
Šis punktas – pirmoji priėmimo pas medikus vieta, kurioje santykinai saugiai suteikiama pradinė pagalba.
„Mes bandome stabilizuoti sužeistąjį, nes kariai ne visada yra aprūpinti turniketais, o ir tamsoje ne viskas jiems įmanoma. Ir tai puikiai suprantama. Stengiamės suteikti didesnį šansą išgyventi iki jie pateks į ligoninę. Dirbame keistomis sąlygomis– esame įsikūrę apleistuose gimdymo namuose. Tokiame siurrealistiniame pasaulyje tarp gražių kūdikėlių nuotraukų gimdymo namuose, tarp purvo, kraujo ir supjaustytų karinių drabužių ant grindų“, – savo darbo užkulisius nupasakoja medikas.
Šia punktas yra arčiausiai fronto linijos. „Rusai žino šią vietą ir pliekia iš raketų. Užvakar gavom tris raketas tiesiai į pastatą. Po to persikėlėme į saugesnę vietą. Dabar esame rūsyje – jis pakankamai geras. Jeigu kas – reikės trauktis iš šios vietos. Kad būtum saugesnis, nes žuvęs niekam nesi reikalingas“, – apie pavojingas darbo sąlygas kalba vyras.
Stabilizavus sužeistąjį, jis kariniu transportu arba greitąja medicinos pagalba išvežamas į vieną iš vis dar veikiančių Kyjivo ligoninių.
„Išnyksta suvokimas tarp dienos ir nakties“
Traumos stabilizavimo punkte didžiausią pacientų dalį sudaro kariškiai. „Tai apie 80–90 procentų ar net daugiau visų, kuriems suteikiame pagalbą“, – sako medikas.
O po kurio laiko priduria: „Kartais užsuka ir civiliai, kurie čia yra likę ir kuriems reikia pagalbos. Ir šuneliai ateina, kurie yra baisiai išsigandę – labai jų gaila.“
Lietuvis kartu komandoje dirba su kitais medikais.
„Prie mūsų prisijungė keli vietiniai gydytojai. Keli akušeriai ginekologai, medicinos studentas, neurologas. Jie gyvena netoliese ir sako – negalim likti namie ir tiesiog nieko nedaryti. Tačiau jie nėra dirbę su tokiais atvejais ir aš esu labai dėkingas už jų pasiryžimą ir giriu už didelę drąsą. Tai, ką jie daro, yra labai daug. Ir tiems kariams, kuriems padedame, yra daug, nes jie žino, kad šis taškas yra, kad jis egzistuoja. Tik klausimas, kiek ilgai mes čia išbūsim, nes situacija yra labai fluktuojanti, nieko negali prognozuoti.“
Darbo valandų čia nėra. Yra laikas, kuomet reikia tvarstyti sužeistuosius arba nereikia.
„Darbo dienos čia nėra. Tu žiūri kelias valandas į priekį, o po to viskas gali keistis. Išnyksta suvokimas tarp dienos ir nakties. Naktį gal šiek tiek ramiau. Bet viskas priklauso nuo judėjimo. Saugumas yra atskira tema, nes niekada nežinai, kas čia vyksta“, – pasakoja medikas apie darbo laiką.
„Didžiausias iššūkis būna, kai po sprogimo sužalojama daug karių“
Dabartiniuose karuose dažniausiai pasitaikantys sužeidimai – sprogimų sukeltos traumos ir skeveldros. Pasak mediko, kontaktinių mūšių mieste šiuo metu yra nedaug. Tačiau labai daug artilerijos sprogimų sukeltų skeveldrinių sužalojimų.
Pasak gydytojo, didžiausias iššūkis būna, kai po sprogimo sužalojama daug karių ir jie kartu atvežami. Ypač, jeigu sprogimas būna tikslingas – jis sužeidžia ne vieną karį. Tuomet gana sudėtinga būna juos surūšiuoti ir visiems suteikti pagalbą.
„Atrodo, kad turi resursų, tačiau tuo metu jie yra maksimaliai išnaudojami. Trūksta tam tikrų elementų, kuriuos esi įpratęs naudoti. Pvz., neturi pleuros dreno, tuomet improvizuoji ir jį gamini iš parankinių priemonių – pvz., žarnelių, kurios skirtos vakuumui. Jos puikiai veikia, bet tai nėra tai, ką turi ligoninės sąlygomis. Bet viskas išsprendžiama“, – optimizmo nepraranda medikas.
Vieną iš jo sutvarstytų pacientų prieš kelias dienas jau išvežtą į Kyjivo ligoninę aplankė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Iš didesnių iššūkių medikas dar mini veiklos koordinavimą, logistiką ir vadovavimą. Katastrofų medicinoje tai vienas svarbiausių dalykų. Tinkamai jį sutvarkius galima išgelbėti ir palengvinti kančias daugybei pacientų.
Svarbu, kad norintys padėti patys netaptų resursų naudotojais
„Iškart labai daug žmonių puolė kalbėti apie važiavimą. Viešpatie, ką tu ten darysi nuvažiavęs?! Svarbu, kad mes patys netaptume resursų naudotojais ten būdami. Svarbu, kad nusivežtume ten ir savo daiktus, ir savo įrangą, ir savo priemones“, – apie emocionalų norą padėti sako medikas.
Atvažiavus į kitą šalį susiduriama su daug iššūkių – kalbos mokėjimas, skirtingi medicininės pagalbos algoritmai ir daug biurokratijos. Todėl žmonės savanoriai gali būti tinkamai neišnaudoti. Pasak mediko, labai svarbu prieš važiuojant turėti ryšius ir žinoti, kur važiuoji, kokias funkcijas ten atliksi ir kokiomis priemonėmis tai darysi.
„Nes jeigu atvažiuosi su tuščiomis rankomis ir tik pasakysi aš atvažiavau padėti. Bet man reikia apgyvendinimo, man reikia maisto, man reikia x ar y priemonių. Na, ir? Ten vyksta karas ir to dalyko nebus. Todėl aš galvoju, kad visą laiką reikia gerai įvertinti savo indėlį – ką tu konkrečiai darysi“, – neapgalvotus savanorių užmojus prigesina savanoris medikas.
„Showforce gali būti labai daug daroma ir jo reikia, nes jis sudaro karo ir diplomatijos dalį. Aš čia nesikišiu, bet jeigu kažkoks konkretus žmogus manęs klausia – aš visuomet užduodu labai tikslingus klausimus. Tuomet man sako, kad aš stengiuosi atkalbėti važiuoti tą žmogų. Ne. Aš nesistengiu atkalbėti. Aš noriu paruošti tam tikrai realybei, su kuria jam teks susidurti. Ir neišsprendus šių klausimų namie, bus didelių problemų“, – dar kartą pabrėžia vyras.
Pagalba turi būti tikslinga, o ne atsikratymas tuo, ko nereikia
„Žmonės iš Lietuvos klausia – gal tau tą ar aną atvežti? Aš negaliu prisiimti tokios atsakomybės ir priimti kažkokią pagalbą. Pagalba turi būti labai tikslinga. Pasenusios paracetamolio tabletės tikrai nepadės šioje situacijoje. Nesivadovaukim tuo, kad mums kažko nereikia – atiduokim ukrainiečiams. Matyti, kad dalis tokios yra, kai tiesiog žmonės bando atsikratyti tuo, ko jiems nereikia“, – apie ne visuomet tinkamą paramą pasakoja medikas.
Netikslinga, pasenusi, nereikalinga labdara ir parama sukelia papildomas problemas. Pasak vyro, tai panašu į tam tikrą šlamštą, per kurį sunku surasti tai, ko labiausiai reikia.
„Aš esu subjektyvus ir galiu klysti. Ir nenoriu nuvertinti kiekvieno žmogaus labdaros ir indėlio. Sakau subjektyviai, vertindamas tą situaciją iš šios vietos, kurioje esu“, – teigė jis.
Medikas, kuris tiesiogiai dabar susiduria su paramos trūkumu ir galimybe ją gauti, pataria pagalbą rinkti paketais ir kad ji iškart atliktų savo funkciją.
„Kitaip tariant, kad atsidaręs aš jau galėčiau turėti, ko man reikia, o ne, pvz., turėti šimtą buteliukų, iš kurių man reikia tik trijų. Tai, ką daro Šaulių sąjunga ar Blue/Yellow paramos fondas, kurie renka sukomplektuotas karines pirmosios pagalbos vaistinėles, yra žiauriai efektyviai panaudojama. Kiekvienas paaukotas doleris ar euras yra paaukojamas labai efektyviai“, – vertingais patarimais dalijasi lietuvis.
„Labdara turi būti tikslinga, į reikiamas vietas ir jos reikalingiems žmonėms, ir labai konkreti. Tada ji bus efektyviausiai išnaudojama. Jeigu nori pats važiuoti – turi būti pasiruošęs ir suvokti, kur važiuoji. Daug kas sako – važiuosim, kai bus garantijos, kad bus garantuotas saugumas. Tada nevažiuokit niekas. Nes čia niekas jokio saugumo negali garantuoti. Jeigu norit važiuoti, bet norite šimtaprocentinio saugumo – tada nevažiuokite. Pagalbos reikia tada, kada jos iš tikrųjų reikia“, – žodžių į vatą nevynioja gydytojas.
Lietuvos pasiruošimo spragos
15min kalbintas medikas, nekart dirbęs priešakinėse linijose ir ne iš vadovėlių pažįstantis karo mediciną, mano, kad Lietuvos medicinos sistema nėra pasiruošusi.
„Mes ilgai ignoravom ir neigėm katastrofas, nes gyvenom Dievo ausyje. Mes neturime nei gamtinių, nei kitų katastrofų ir nesame kariaujanti šalis. Ir mūsų pasiruošimas yra net ne nulinio lygio. Jis yra minusinio lygio. Aš labai norėčiau, kad šis dalykas pasikeistų“, – sakė Ukrainos priešakinėse linijose dirbantis medikas.
Gydytojas drąsiai prieštarauja sakantiems, kad Lietuvoje visi viskam pasiruošę.
„Norėčiau perduoti tai, ką sako tie žmonės, kurie kariavo daug metų ir galvojo, kad yra pasiruošę. Dabar jie sako, kad mes nė velnio nebuvom pasiruošę. Reikia tikrai ruoštis. Ruošti logistiką, koordinavimą, kaip skirstyti ligonių srautus. Pas mus galioja labai daug civilinių dalykų, kurie reguliuoja darbą. Ir tai yra gerai. Bet karo metu taip nevyksta“, – teigia lietuvis.
„Vietoje širdelių, vėliavėlių siuntinėjimo mes turėtume ruoštis labai atsakingai. Pradedant nuo pilietinio pasiruošimo mokyklose, universitetuose ir kitur. Kodėl, pvz., mediciną pabaigę studentai netampa ir karo gydytojais? Tereikia noro ir valios. Viskas įmanoma. Visur mes turim ruoštis. Nuo mažiausių ir paprasčiausių dalykų, kaip pirmosios pagalbos rinkinių savo namuose, edukacijos ir kt. Jokios magijos nebus. Nebus stebuklingo įstatymo, po kurio visi staiga taps pasiruošę. Nebus taip. Visų sričių žmonės turi mąstyti, kaip turi ruoštis“, – pokalbį užbaigia gydytojas.
