„Didysis šeimos gynimo maršas“, vykęs gegužės 15 dieną ir į sostinės Vingio parką sutraukęs apie 10 tūkstančių žmonių, dalies visuomenės vertinamas nevienareikšmiškai.
Protesto akcija, kaip renginį įvardijo jos organizatoriai, buvo nukreipta prieš tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą, Stambulo konvencijos ratifikavimą.
Maršo dalyvius pasveikino ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Jo organizatorius – „Lietuvos šeimų sąjūdis“.
Prieš renginį socialiniame tinkle buvo dalijamasi akcijos vedėju ir scenaristu įvardijamo Artūro Orlausko pareiškimais, kuriais jis grasino „nušluoti „nafig“ visą tą Seimą“, parlamentarus vadino necenzūriniu žodžiu, ragino apsupti Seimą, kol šis nepaklus reikalavimams.
Nepaisant su Vilniaus miesto savivaldybe nesuderinto leidimo, „maršininkai“ tris dienas rinkosi prie Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros rūmų.
Su jais pabendrauti išėjo dalis parlamentarų, prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.
Pastarojo kalba buvo palydėta plojimais, o Seimo narys Matas Maldeikis buvo iškoneveiktas.
Kaip vertinti „maršininkus“, kas už jų stovi ir ko toliau iš jų laukti?
Mano, kad burs partiją
„Aš manau, kad vis tiek čia bus gimdoma politinė jėga ir jie tiesiog daugiau suburti, daugiau pasirodyti nori. Tai nieko tokio, tegul buria, kuria tą jėgą, viskas gerai. Man tik nepatinka vienas dalykas – nes šiaip man patinka, kad jie buriasi ir mitinguoja.
Nepatinka kai susitinki su jais – man teko su jais susitikti čia, aplink Seimą: jūs turite palaikyti mūsų mintis. Aš nieko neprivalau – aš tą noriu kiekvienam pasakyti. Jie nieko neprivalo, neprivalo mano idėjų palaikyti, aš neprivalau jų idėjų palaikyti“, – sakė valdančiosios Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Pasak jo, bandymas primetinėti savo nuomonę, reikalavimas paklusti kvepia totalitarizmu arba pilietiniu nebrandumu.
Tiesa, kaip pažymėjo politikas, reikalavimai Seimo vadovybei ir Vyriausybei „nuimti“ sveikatos apsaugos, teisingumo bei ekonomikos ir inovacijų ministrus Arūną Dulkį, Eveliną Dobrovolską, Aušrinę Armonaitę nėra vertybiniai dalykai, lygiai, kaip ir panieka seksualinėms mažumoms.
Klausiamas, kas gali stovėti už „maršininkų“ nugarų, mat pasvarstoma, kad nebūtinai esantieji priešakinėse linijose yra tikrieji vadeliotojai, E.Gentvilas teigė manantis, jog yra daug Seimo narių ar kairesnės, labiau populistiškesnės pakraipos politinės jėgos, kurios norėtų prisišlieti prie tų dabar pakeltų, suaktyvintų žmonių.
„Bet, aš manau ar net ir matau, kad organizatoriai ir iniciatoriai visų šitų šeimų maršų ir mitingų nelabai nori prisileisti esamų politikų, nes nori kurti savo politinę jėgą. Ir tai bus politinė jėga, kuri yra tam kairesniam ir labiau populistiniame politinių jėgų spektre. (...) Kas už to stovi? Aš manau, politinės jėgos, kurios per Seimo rinkimus nepasirodė gerai ir nepateko į Seimą“, – mano liberalas.
Kas už to stovi? Aš manau, politinės jėgos, kurios per Seimo rinkimus nepasirodė gerai ir nepateko į Seimą.
E.Gentvilo teigimu, „homofobiškoje Lietuvos visuomenėje“ tokia nauja partija turėtų tam tikrą perspektyvą.
Svarsto, kad greit neišblės
Ar iš „maršininkų“ galima tikėtis ko kita nei panašios akcijos, judėjimo partijos kūrimo link?
Opozicinės Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė sakė, kad to reikėtų klausti ne jos.
„Aš suprantu kai kurių politikų baimes, ypač – liberalų. Ir bijau, kad Vilniaus miesto savivaldybės priimti sprendimai buvo ne tiek dėl pandemijos, kiek dėl baimės, kad kažkokia politinė jėga atsiras. Man toks įspūdis susidaro. Bet žmonės turi teisę demonstruoti, kokias jie pažiūras beturėtų. Ir šiuo atveju ta jų teisė buvo suvaržyta. Tai dėl to dabar po Seimo langais mes tai matome.
Bet apskritai manyčiau, kad tikrai visuomenės pozicija buvo išreikšta. Apklausos, beje, rodo lygiai tą patį – kad labai daug žmonių nepalaiko tų ganėtinai liberalių idėjų, kurias valdančioji dauguma, arba gal daugiau Laisvės frakcija, siūlo“, – komentavo ji.
A.Širinskienės nuomone, šeimos maršo dalyviai – pilietinę poziciją turintys žmonės, kurie organizuojasi, bando rengti mitingus protesto akcijas.
Anot „valstietės“, natūralu, kad tokios akcijos be bandymo organizuotis ir koordinuoti veiksmus nesurengsi. Į ką tai gali išvirsti, ji pasakyti negalėjo.
Kartu A.Širinskienė pažymėjo, kad kiekvienas žmogus turi teisę bandyti kurti politinę jėgą, judėjimą ar pan.
„Bet, kitas dalykas, aš manau, ką aš esu ne kartą sakiusi: kada tu bandai organizuoti kažkokius renginius ir turi omenyje, kad tu darysi politinę partiją ir šiek tiek galbūt žmonėms iš pradžių nepasakai visos tiesos, tai, aš bijau, kad tie žmonės, kurie seka paskui tave, tiesiog gali labai nusivilti, matydami, kad jais buvo pasinaudota.
Tai, aš manau, jeigu bus bandoma organizuoti politinę jėgą, to kurį laiką neįvardijus, bet turint omenyje, tai nusivylimas žmonių, kurie ateina ir demonstruoja, ir piketuoja ar kažką daro, tikrai bus gana didelis“, – svarstė ji.
A.Širinskienė patikino, kad LVŽS nestovi už šio judėjimo. Tačiau ji sakė, kad „valstiečiai“ remia pačias idėjas, su maršo organizatoriais juos sieja požiūris į tradicinę šeimą.
„Tačiau jeigu man reikėtų įvardyti organizatorių pavardes, tai aš tikrai būčiau labai keblioje situacijoje. Nes tikrai, išskyrus to, kad mes juos matėme šešėlinėje Vyriausybėje, kada jie bandė Seimo pirmininkei taip desperatiškai įteikti tuos parašus, tai mes daugiau – bent jau aš ir, esu beveik garantuota, kad ir partijos vadovybė, tikrai nesusitikinėja ir jokių veiksmų nesikoordinuoja. Tai yra savarankiškai veikiantys žmonės“, – tikino ji.
A.Širinskienė mano, kad „žinant visuomenės nuomonę daugeliu vertybinių klausimų“, tikėtina, jog minėtas sambūris greitu laiku neišblės.
Atspindi skirtis visuomenėje
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas sakė, kad maršo judėjimas negali būti partija, nes subūrė gana skirtingus žmones.
Juos, apžvalgininko teigimu, kol kas vienija šeimos politikos klausimas.
„Jie turi bendrą supratimą. Bet platesniam ir tvaresniam judėjimui to neužtenka – tai yra partija, paprastai turinti tik vieną klausimą. Tokios partijos ilgai neišgyvena.
Apskritai partija susiformuoja platesniu ideologiniu pagrindu. Tai, aš manau, kad šiuo atžvilgiu yra vienas bendras sąlyčio taškas. O jeigu žiūrėtume plačiau, mano nuomone, tas žmonių sambūris yra gana skirtingas“, – komentavo KTU docentas.
A.Lašas minėjo, kad yra kelios politinės partijos, kurios vienaip ar kitaip sutinka šeimos politikos klausimu ir yra šio judėjimo pusėje.
Todėl jos turi didesnę tikimybę paimti ir priglausti sambūrio dalyvius, nei tikimybė, kad šis judėjimas taps atskiru partiniu vienetu.
„Nes partines struktūras sukurti nėra lengva. Tam reikia infrastruktūros, lėšų, žmogiškųjų resursų. Judėjimas „Didysis šeimos gynimo maršas“ yra nepasiekęs tos stadijos, todėl jam būtų labai sunku pozicionuoti ir išskirti save.
Tiek Darbo partija, tiek „valstiečiai“, tiek kitos partijos jau yra užėmę tą teritoriją ir sutinka iš esmės tais klausimais, taigi dar vieną atskirą partiją sukurti ir ją išlaikyti būtų tikrai sunku“, – pabrėžė politologas.
Šeimos gynimo maršas – natūraliai kilęs sambūris ar už to gali stovėti kokios nors didesnės jėgos?
A.Lašas pastebėjo, kad, kalbėdami apie „didesnes jėgas“, kai kas mini kokią nors partiją, kiti – Rusiją.
Vis dėlto jis akcentavo, kad klausimas dėl partnerystės, šeimos politikos yra aktualus. Ir visuomenėje dėl to matyti skirtis.
„Tai yra normali skirtis, kurią taip pat galima pastebėti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Ir ji per tokius maršus ir diskusijas vis labiau aktualizuojasi.
Tai aš nemanau, kad tai yra kokia nors dirbtinai sukurta skirtis. Ji yra visuomenėje, tik dabar ji yra užaštrinama. Be to, aš manau, kad tas klausimas vis labiau įsitvirtins Lietuvoje ir vis labiau taps tam tikra partinių ideologinių skirčių dalimi“, – komentavo KTU docentas.
Klausiamas, ko toliau galima tikėtis iš minėto sambūrio, A.Lašas sakė, kad viskas priklausys nuo politinės darbotvarkės ir rinkimų.
Esą kai politinėje darbotvarkėje atsiranda judėjimo dalyviams aktualus klausimas, mobilizuojamasi.
Rudenį Seimui ketinama teikti ratifikuoti Stambulo konvenciją, grįžti su šią parlamento sesiją atmestu Partnerystės įstatymo projektu.
„Ir tada mes vėl pamatysime pakilimą. Aš manau, kad čia bus tam tikras bangavimas. Kaip ir minėjau, mano manymu, kad ši tema greitu laiku niekur nedings, nes matome, kad dabartinė valdančioji koalicija nori priimti tam tikrus sprendimus, o opozicija kaip tik nori oponuoti ir save pozicionuoti kaip tradicinių šeimos vertybių gynėją“, – teigė A.Lašas.
