„Dėmesio! Šio gaminio sudėtyje yra cheminių medžiagų, kurias Kalifornijos valstija apibūdina kaip galinčias sukelti vėžį, apsigimimus ar kitą žalą reprodukcinei sistemai“, – toks grėsmingas užrašas anglų kalba ant vaikams skirtų medicininių kaukių pakuočių pakurstė naują gandų laviną apie tariamai keliamą pavojų.
-
Izraelyje sugrąžintas reikalavimas patalpose dėvėti kaukes
-
JAV rekomendavo pasiskiepijusiems nuo COVID-19 dėvėti kaukes didelės rizikos vietose
-
Siūlo sekti vokiečiais ir nusiimti kaukes, iš tiesų jų nereikia tik vienoje žemėje
-
Tiesa ar melas? D.Kepenis: žurnale „The Lancet“ skelbiama, kad kaukės bevertės
Pandemijos skeptikai ėmė platinti nuotraukas, kuriose užfiksuotas šis užrašas, ir aiškinti, esą JAV teikiama rekomendacija kaukes dėvėti visiems vyresniems nei 2 metų vaikams yra žalinga ir kelia pavojų jų sveikatai.
Vienos valstijos reglamentas
Iš tiesų toks užrašas puikuojasi ant daugumos JAV Kalifornijos valstijoje parduodamų prekių ir net prie įėjimų į prekybos centrus ar kitas susibūrimų vietas.
1986 metais šioje valstijoje buvo priimtas vadinamasis „Pasiūlymo nr. 65“ (angl. „Proposition 65“ arba „Prop65“) aktas.
Jis buvo sukurtas atradus pavojingų teršalų Kalifornijos vandens tiekimo sistemoje.
Kalifornijos gamintojai privalomai turi žymėti produktus tokiu užrašu, jei šių sudėtyje yra bent maža dalelytė chemikalų, esančių valstijos patvirtintame sąraše, kuris atnaujinamas kasmet.
Virto pertekliniu žymėjimu
Tiesa, iš pradžių šį sąrašą sudarė 235 chemikalai, kurių didelis kiekis ir saugių dozių viršijimas gali sukelti onkologinius susirgimus, o dabar jis išsiplėtė daugiau nei iki 900 cheminių medžiagų.
Nors federalinės agentūros, tokios kaip JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) ir JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA), yra nustačiusios saugaus cheminių medžiagų naudojimo lygius, Kalifornijos akte nustatytos ribos gerokai žemesnės nei federalinis reglamentas.
Pradžioje „Proposition 65“ akto reguliavimai buvo nutaikyti į žinomas ir itin pavojingas chemines medžiagas, pavyzdžiui, gyvsidabrį, kurio buvo rasta kai kuriose žvakutėse nuo hemorojaus.
Tačiau dabar šiuo ženklu žymima beveik viskas.
Nurodoma, kad „sukelti vėžį, apsigimimus ar kitą žalą reprodukcinei sistemai“ gali sudedamosios dalys, randamos Biblijoje, replių ar elektros įrankių naudojimas plikomis rankomis, pirštinių su poliuretano danga dėvėjimas, plastikinių akinių rėmelių kramtymas ar per ilgas jų dėvėjimas.
Kliūva ir maisto pramonėje
Pavyzdžiui, kai cukrus ir aminorūgštys kaitinami virš 128 laipsnių, susidaro cheminė medžiaga, vadinama akrilamidu.
Šis procesas paveikia daugelį maisto produktų, kurie, viename ar kitame gaminimo etape, yra skrudinami – žemės riešutų sviestas, bulvių traškučiai, dalis duonos ir grūdų gaminių, kai kurie sausainiai, spraginti kukurūzai ir kavos pupelės.
Akrilamidas yra įtrauktas į „Proposition 65“ sąrašą, nes didelis jo kiekis gali padidinti vėžio riziką. Todėl ant kavos ir kitų skrudintų produktų pakuočių Kalifornijoje galima rasti įspėjimą apie galimą vėžio riziką ir poveikį reprodukcinei sistemai.
„Proposition 65“ įspėjimai dabar pasitinka Disneilendo lankytojus, yra iškabinti Kalifornijos mašinų stovėjimo aikštelėse, viešbučiuose ir greitojo maisto kavinėse.
Chemiškai apdorojamos kaukės
Į „juodąjį sąrašą“ vaikų kaukės pateko dėl to, kad joms dezinfekuoti naudojamas etileno oksidas.
Etileno oksidas kaip dezinfekcinė medžiaga žinomas jau kuris laikas ir beveik 100 metų naudojamas sterilizavimui pramonėje ir medicinoje.
Jis taip pat naudojamas ploviklių, tirštiklių, tirpiklių, plastikų ir įvairių organinių cheminių medžiagų gamyboje.
Etileno oksidas yra dujos, kurios prasiskverbia pro produkto paviršių, jis negali įsitvirtinti ant paviršių.
Ant sterilizuojamų medicininių įrankių, įskaitant PGR testui atlikti skirtus vatos tamponėlius, beveik visiškai nelieka sterilizacijos metu naudotos medžiagos.
Žmonėms pavojaus nekeliantį etileno oksido likutį griežtai reglamentuoja Europos vaistų asociacija (EVA), Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytos higienos normos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.
