Išsiveržimas buvo toks galingas, kad buvo užfiksuotas visame pasaulyje ir sukėlė cunamį, pasiekusį Ramiojo vandenyno pakrantes nuo Japonijos iki Jungtinių Valstijų.
Tongos sostinėje Nukualofoje padaryta reikšminga žala, sakė Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern.
Tačiau kai kurie konspiracijos teorijų skleidėjai įsitikinę, kad natūraliai negalėtų nutikti tokio galingumo ugnikalnio išsiveržimas ir tvirtina, kad tai – „nuo visų slepiamas“ atominės bombos sprogimas.
Melagienoje cituojama Tongos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Sione Taumoefolaou: „Tai buvo atominė bomba. Nieko panašaus nesame matę.“
Tačiau S.Taumoefolaou citata sąmoningai iškraipyta – ji tik prilygino vulkano išsiveržimą atominės bombos sprogimui.
Išsiveržus ugnikalniui pelenų ir dujų debesis pakilo į 30 km aukštį.
Pelenai, dulkės, akmenys ir rūgštus lietus krito didelėje Ramiojo vandenyno dalyje.
Tongos sostinės pakrantę pasiekė 1,2 m aukščio cunamio banga.
Gyventojai pranešė, kad bėgo į aukštesnes vietas, palikdami užlietus namus. Iš dangaus krentant akmenukams ir pelenams, kai kuriems pastatams padaryta žalos.
Povandeninio ugnikalnio, esančio tarp Hunga Tongos ir Hunga Hapai salų, išsiveržimas truko mažiausiai aštuonias minutes. Dujų, pelenų ir dūmų debesys iškilo į kelių kilometrų aukštį. Baiminantis aukštų bangų, pakrančių gyventojai buvo paraginti pasitraukti į aukštesnes vietas.
Hunga Tongos-Hunga Hapai ugnikalnis yra šalia negyvenamos salos, maždaug už 65 km į šiaurę nuo Tongos sostinės Nukualofos.
Galingesnis už atominę bombą
Per pastarąjį dešimtmetį įvykusi palydovinių stebėjimo technologijų plėtra leido mokslininkams realiu laiku stebėti niokojantį Tongos ugnikalnio išsiveržimą ir jo padarinius – dėl šios priežasties galima ganėtinai tiksliai tvirtinti, kad tai buvo gamtos reiškinys, o ne atominės bombos sprogimas.
Mokslininkų teigimu, tą įrodo ir dideliame aukštyje po ugnikalnio išsiveržimo aptiktos sieros dioksido dalelės ir pelenai.
NASA mokslininkų teigimu, šis ugnikalnio išsiveržimas buvo šimtus kartų galingesnis už Hirosimos atominę bombą.
NASA Goddardo kosminių skrydžių centro vyriausiasis mokslininkas Jimas Garvinas sakė, kad ugnikalnio Hunga-Tonga-Hunga-Ha'apai išsiveržimas sausio 15 dieną buvo „šimtus kartų didesnės mechaninės energijos nei Hirosimos atominės bombos sprogimas“.
1945 metų rugpjūtį Japonijos miestai Hirosima ir Nagasakis pirmieji ir vieninteliai karybos istorijoje patyrė atominio bombardavimo galią. Šie du sprogimai smarkiai nuniokojo abu miestus ir iš karto nusinešė per 100 tūkst. gyvybių, neskaičiuojant dešimčių tūkstančių žmonių, vėliau mirusių nuo sužalojimų ir radiacijos sukeltų ligų.
Aktyvus ugnikalnis
Sąmokslo teorijai, esą iš tiesų saloje sprogo atominė bomba, prieštarauja ir kiti mokslininkų pateikiami duomenys.
Jungtinių Tautų mokymo ir tyrimų instituto (UNITAR) ataskaitoje išsamiai aprašomas šis ugnikalnio išsiveržimas.
Ugnikalnis nenubudo staiga – kiek daugiau nei per šimtmetį didesni ar mažesni jo aktyvumai buvo fiksuoti 1912, 1937, 1988, 2009 ir 2014 metais.
Europos Sąjungos Žemės stebėjimo programos mokslininkai pastebėjo, kad po pastarojo išsiveržimo atmosferoje buvo aptikta sieros dioksido.
Branduolinio sprogimo metu ši medžiaga į aplinką nepatenka.
Taip pat aplinkoje nebuvo fiksuota radioaktyvių dalelių, kurių būtų atsiradę, jei sąmokslo teorijų kūrėjai būtų teisūs.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
