Kažin, ar tai, kad 2009 metų Nobelio taikos premija buvo skirta JAV prezidentui Barackui Obamai, pridėjo šiam garbiam apdovanojimui daugiau prestižo. Mažai kas abejojo, kad už raginimus mažinti pasaulio branduolinių ginklų atsargas ir pastangas dėl pasaulinės taikos apdovanotas politikas kada nors bus stiprus pretendentas į nobelininkus. Tačiau kai tai įvyko jam neišdirbus JAV prezidento pareigose nė metų, daugelio veiduose atsirado ironiška šypsenėlė. Ne kartą buvo išreikšta nuomonė, jog Nobelio skyrimas nebeatsiejamas nuo politikos. Netgi Nobelio taikos premijos laureatas Dalai Lama pareiškė, JAV prezidentui apdovanojimas skirtas „kiek per anksti“. Drovumo sulaukęs tokio įvertinimo neslėpė ir pats B.Obama.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./H.van Rompuy. |
Lapkričio viduryje susirinkę Europos Sąjungos lyderiai užminė europiečiams mįslę: kas yra Hermanas van Rompuy? Atsakymas: pirmasis nuolatinis Europos Sąjungos prezidentas. Šis ES narių lyderių nutarimas pademonstravo tipišką svarbaus sprendimo priėmimo procesą bloke: ambicingas užmojis 27-ioms šalims bederinant pozicijas virsta paprasčiausiu kompromisu. Laikas parodys, ar buvęs Belgijos premjeras sugebės būti visos ES vadovu. Tačiau jau dabar aišku: įtakingiausioms bendrijoms narėms pavyko pasiekti, kad visos ES prezidentas neužgožtų jų lyderių. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikino, kad H.van Rompuy išrinkimas bus naudingas Lietuvai, tačiau ji greičiausiai būtų pasakiusi apie bet kurį į ES prezidentus išrinktą politiką.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestai Irane. |
Birželį vykusių Irano prezidento rinkimų atgarsiai aidi ir po pusmečio. Oficialiai skelbiama, kad šalies prezidentu perrinktas Mahmoudas Ahmadinejadas, tačiau tuo netiki ne tik Vakarų šalys, bet ir minios iraniečių. Iškart po rinkimų M.Ahmadinejadui pralaimėjęs opozicijos lyderis Miras Hosseinas Mousavis pareiškė, kad jų rezultatai buvo suklastoti. Netrukus Irane prasidėjo masinės demonstracijos ir kruvini piliečių susirėmimai su jėgos struktūromis. Nors šalyje neįvyko revoliucija, aistros nenurimo – gruodžio pabaigoje vėl kilo masinių protestų banga.
Sergejaus Bagapšo pergalė Abchazijos prezidento rinkimuose nesukėlė didelių aistrų, nors jo oponentas ir skundėsi balsų klastojimu. Pietų Osetijos parlamento rinkimų baigtis taip pat nevirto skandalu. Daugiausia diskusijų iššaukė patys esą oficialūs rinkimai teritorijose, kurias nepriklausomomis valstybėmis pripažino vos kelios šalys pasaulyje. Šie regionai jau senokai tvarkosi autonomiškai, tačiau minėti rinkimai buvo pirmieji po to, kai po karo su Gruzija 2008-aisiais Abchazija ir Pietų Osetija buvo galutinai atplėštos nuo šios valstybės ir Rusija pripažino jų nepriklausomybę.