Pirmoji nominantų sąraše – „kunigaikštienė“ Kazimira Danutė Prunskienė. Vasarį ji neteko Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) pirmininkės posto.
 |
| Kazimira Prunskienė |
Paskui laukė nesėkmė Lietuvos prezidento rinkimuose – vos „sukrapščiusi“ reikiamą kiekį parašų, ji pirmajame ture surinko 3,88 proc. rinkėjų balsų. Ji ketino dalyvauti ir Europos Parlamento rinkimuose, tačiau LVLS nariams ją nureitingavus į 4 sąrašo vietą, tokių planų atsisakė. Tęsiantis nesutarimams su naujuoju LVLS pirmininku Ramūnu Karbauskiu, liepą politikė pasitraukė iš šios partijos. Iš didžiosios politikos arenos dingusi K.Prunskienė nepraranda vilčių sugrįžti: gruodžio pradžioje su bendražygiais ji įsteigė prorusišką partiją – Lietuvos liaudies sąjūdį.
 |
| Arūnas Valinskas |
Antrasis – buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Prieš metus garsiai didžiavęsis, kad yra „vienas iš trijų“ valstybės pareigūnų, rugsėjį skaudžiai krito iki vos 1 iš 141-o.
Viskas prasidėjo liepos mėnesį, kai juoda katė perbėgo tarp A.Valinsko ir jo bendražygio Laimonto Diniaus. Po vidinių partijos ginčų, žiniasklaidą pasiekė informacija apie A.Valinsko pažintį su Kauno „daktarų“ aplinkai priskiriamu Rolandu Michalskiu. Po tokių žinių A.Valinską atsistatydinti paragino ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau Seimo pirmininkas iki paskutiniųjų laikėsi savo posto, kol Seimas jo neatstatydino slaptu balsavimu.
 |
| Rimantas Jonas Dagys |
Trečiasis nominantų sąraše – buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys. Jis tapo vieninteliu ministru kurio „galvos“ pareikalavo naujai išrinkta prezidentė.
Iškart po rinkimų D.Grybauskaitė pareiškė, kad jos netenkina net kelių ministerijų darbas, tačiau posto neteko tik R.Dagys. Prezidentei esą užkliuvo politinės valios stoka kuriant ir vykdant reformas. Premjeras Andrius Kubilius aiškino, kad R.Dagys ministro kėdę prarado „dėl pasitikėjimo rezervo išnaudojimo“. R.Dagys, kol vadovavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, nevengė kontraversiškų posakių – pavyzdžiui, vienišų tėvų pavadinimo „bambaliais“.
 |
| Algirdas Šemeta |
Ketvirtasis – taip pat atsinaujinusiame ministrų kabinete nebedirbantis buvęs finansų ministras Algirdas Šemeta. Po naktinės mokesčių reformos A.Šemeta sulaukė daugiausiai kritikos ir po opozicijos inicijuotos interpeliacijos vos per plauką išsaugojo savo postą – Seimas išreiškė nepasitenkinimą jo atsakymais į užduotus klausimus ir buvo surengtas slaptas balsavimas dėl jo atstatydinimo. Dėl mokesčių padidinimo smulkiajam ir vidutiniam verslui, A.Šemetą kritikavo ir D.Grybauskaitė. Premjerui teko savo dešiniąją ranką išsiųsti į Briuselį užimti laisvos eurokomisaro kėdės, o prie Lietuvos finansų vairo stojo jo įpėdinė Ingrida Šimonytė.
 |
| Povilas Malakauskas |
Penktoji netektis – VSD vadas Povilas Malakauskas. Rugsėjo mėnesį Seimo Nacionalinės gynybos ir saugumo komitetas (NSGK) dar kartą iš VSD pareikalavo 12 operatyvinės veiklos pažymų, kaip vykdomos 2006-aisiais atlikto parlamentinio tyrimo išvados. Tačiau P.Malakauskas atsisakė jas pateikti – esą tai yra vidiniai dokumentai.
Prezidentė irgi reiškė pretenzijas dėl VSD veiklos – esą ši struktūra yra pernelyg politizuota. Gruodžio viduryje P.Malakauskas įteikė prezidentei atsistatydinimo pareiškimą. Jis teigė pareigas paliekantis tam, kad „situacija stabilizuotųsi“ ir teigė tai darantis savo noru. Tačiau kai kurie politikai įžvelgė sąsajas su tuo metu vykusiu tyrimu dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje, o opozicija kaltino valdančiuosius spaudimu.
