Kai migrantai dar vengdavo Lietuvos
Kriminalinių tyrimų valdybos vadovas D.Škarnulis yra atsakingas už nusikaltimų, susijusių su sienos pažeidimais, tyrimus.
Pasak jo, stebėtis dėl per 30 metų nepastatytos tvoros pasienyje su Baltarusija neverta, nes iki praėjusių metų pabaigos didelių problemų dėl neteisėtos migracijos nebuvo.
„Kalbant apie migracijos problemas, iki praėjusių metų pabaigos jokių problemų šioje srityje nebuvo. Pasienis Baltarusijoje buvo tarsi sterili zona“, – interviu 15min sakė D.Škarnulis.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba kartu su kolegomis baltarusiais atlikdavo bendrus nelegalaus sienos kirtimo tyrimus. Kai pasitaikydavo nelegalios migracijos atvejai, būdavo nustatoma vieta, kurioje buvo kirsta siena. Kirtimo taške iš abiejų pusių susitikdavo pareigūnai, kurie įprastai pripažindavo sienos kirtimo faktą. O tuomet pagal sienos teisinio režimo sutartį migrantai būdavo grąžinami Baltarusijai.
„Iki praėjusių metų vidurio dirbant su kaimynais pasiektas bendradarbiavimo lygis, kuomet buvo orientuojamasi į didelius tyrimus, siekiant ne pavienių kirtimų užkardymų, bet ilgalaikių rezultatų – išardyti tarptautinius žmonių kontrabandos tinklus. Todėl ir apie fizinio barjero statybas iki šiol nebuvo net svarstoma. Tam nebuvo būtinybės“, – teigia kriminalinę žvalgybą pasienyje kuruojantis pareigūnas.
Jo teigimu, siena bendromis pastangomis buvo taip gerai apsaugota, kad žmonių kontrabandininkai mieliau rinkdavosi kitas kryptis, pavyzdžiui, Latviją arba Ukrainą.
Pirmieji pokyčių ženklai – prieš metus
D.Škarnulis prisimena, kad pirmieji pasikeitusios situacijos ženklai pasirodė maždaug prieš metus. Praėjusių metų lapkritį kiek daugiau nei per savaitę Dieveniškių kilpoje Šalčininkų rajone buvo sulaikytos trys neteisėtai sieną kirtusių migrantų grupės. Tai buvo neįprasta. Iki tol šiame regione tokių atvejų nebuvo nė vieno per pastaruosius penkerius metus.
Kai migrantų perėjimus per sieną organizuoja kontrabandininkai, jie renkasi tokias vietas, iš kur galima sėkmingai juos išvežti. O nepastebėtam išvažiuoti iš šios kilpos beveik neįmanoma.
D.Škarnulis sako, kad dar vienas skirtumas nuo įprastų perėjimų buvo tai, kad paprastai vos užfiksavę sienos pažeidimą baltarusių pasieniečiai iškart kreipdavosi į Lietuvos kolegas.
„Jie domėdavosi, kas nustatyta, kas žinoma, ką jie galėtų padaryti, kad kuo greičiau būtų galima pradėti tirti sienos pažeidimą“, – prisimena žvalgų vadas. Tačiau šįkart to nebuvo.
Baltarusiai nustojo reaguoti į pranešimus
Tai buvo bene pirmieji kartai, kai baltarusių pasieniečiai nereagavo į pranešimus. Susitikti šalia sienos jie atsisakydavo motyvuodami koronaviruso taikomais apribojimais, nors tuo pačiu metu noriai pozuodavo be kaukių patalpose įvairiuose savo renginiuose ir tas nuotraukas viešindavo socialiniuose tinkluose.
„Lietuvos pareigūnų buvo prašoma savarankiškai atlikti tyrimą ir pateikti jiems medžiagą. O tada jie neva nuspręs – ar pripažinti sienos kirtimą ir pasiimti neteisėtus migrantus, ar ne. Tačiau net ir pateikus medžiagą su akivaizdžiais įrodymais baltarusių pareigūnai tylėdavo mėnesį, du. Iš jų nebūdavo jokios reakcijos“ , – sako D.Škarnulis.
Pasak valdybos viršininko, konkrečių įrodymų Lietuvos pasieniečiai neturi, tačiau bendra įvairių veiksmų ir situacijų visuma leidžia daryti rimtą prielaidą, kad šie neteisėti sienos kirtimai jau tada vyko su baltarusių pareigūnų žinia.
Baltarusiai nustojo bendradarbiauti su lietuviais
Pasak D.Škarnulio, paprastai baltarusiai visada pripažindavo sienos kirtimo faktą ir susigrąžindavo perėjūnus. Tačiau praėjusią žiemą jų retorika pasikeitė.
„Per sieną eina aiškūs grupės pėdsakai, pas sulaikytuosius randame bilietus, Baltarusijos viešbučių vizitines korteles, karantino Baltarusijoje laikymosi dokumentus, antspaudus pasuose ir daugybę kitų detalių, įrodančių, kad grupė neabejotinai atėjo iš Baltarusijos. Tačiau baltarusiai kaskart atsisakydavo pripažinti įrodymus ir susigrąžinti migrantus“, – prisimena pareigūnas.
Pasikeitė ir baltarusių pareigūnų požiūris į bendrą darbą, siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai. Skirtingai negu seniau, jie pradėjo nepripažinti sienos kirtimo atvejų, nesidomėdavo tyrimo eiga, o netrukus apskritai nustojo bendrauti su lietuvių kolegomis.
Valdybos vadas sako, kad panašiu metu vienos kaimyninės šalies pareigūnai užfiksavo, kai prie valstybinės sienos iš Baltarusijos pusės priėjo aukšto rango pareigūnas su civiliais rūbais apsirengusių asmenų grupe, o po kelių dienų lygiai toje pačioje vietoje sieną kirto nelegalų grupė.
„Tai buvo bene pirmasis rimtesnis įrodymas Lietuvos pasieniečiams, kad su neteisėta migracija tiesiogiai susiję ir Baltarusijos pareigūnai“, – pasakoja D.Škarnulis.
Į Lenkiją pirmieji migrantų srautai pradėjo plūsti kiek anksčiau negu į Lietuvą. Lietuva kaimynus „pasivijo“ po įvykio, kai Baltarusija Minske nutupdė iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą bei suėmė jame buvusį opozicijos aktyvistą Ramaną Pratasevičių. Dėl to Minskui įvestos sankcijos, o srautas buvo nukreiptas beveik vien per Lietuvos sieną.
Dalis migrantų apklausų metu nurodė, kad turėjo tikslą pereiti sieną su Latvija ir taip lengviau pasiekti Skandinavijos šalis, tačiau buvo sulaikyti Baltarusijos pasienio pareigūnų ir nukreipti Lietuvos kryptimi.
Dabar situacija vėl pasikeitė ir didesnis migrantų skaičius bando patekti į Lenkiją.
Iš pradžių migrantai „ėjo į rankas“
Pasak pareigūno, pirmoje šių metų pusėje migrantai, kirtę sieną, nesislėpdavo. Eidavo „tiesiai į rankas“ – iškart pasiduodavo pasieniečiams arba paprašydavo vietinių, kad praneštų apie juos pareigūnams.
D.Škarnulis apie šią taktiką sako: „Jie žinodavo, kad Užsieniečių registravimo centre gyvenantys turi teisę palikti teritoriją. Tik atskirais atvejais būdavo kreipiamasi dėl sulaikymo. Todėl migrantai ramiai pagyvendavo kurį laiką, apšildavo kojas, padarydavo laikiną pertrauką, o tada susisiekdavo su žmonių kontrabandininkais ir pasišalindavo į Vokietiją ar kitą šalį.“
Pasieniečiai gegužės mėnesį pradėjo fiksuoti pirmuosius migrantų bandymus išvengti pareigūnų dėmesio. Kirtusius Lietuvos valstybės sieną juos pasiimti atvažiuodavo taip vadinamieji „taksistai“ – migrantų gabentojai. Su jais vieta ir laikas būdavo sutariama migrantams dar esant Baltarusijos teritorijoje. Netrukus tokių atvejų pradėjo daugėti.
Laikantis procedūrų sistema būtų lūžusi
Prasidėjus vasarai migrantų srautas vis augo. Per visą birželio mėnesį buvo sulaikyta beveik 500 sieną nelegaliai kirtusių žmonių. O rugpjūčio 1 dieną, prieš pradedant taikyti atstūmimo taktiką, vien per vieną parą buvo sulaikyta 294 migrantai.
Siekiant užkirsti kelią pabėgimams buvo priimtas sprendimas neteisėtai sieną kirtusiems migrantams atimti teisę palikti laikinąją apgyvendinimo vietą.
„Tai buvo neišvengiamas sprendimas, kadangi laikantis procedūrų būtų užlūžusi sistema. Per dieną ateidavo šimtai migrantų. Pagal tuo metu galiojusią tvarką, dėl kiekvieno jų sulaikymo reikėjo kreiptis į teismą. Tai tapo fiziškai neįmanoma“, – teigė valdybos viršininkas.
Po sprendimų – grasinimai pareigūnams
Nuo rugpjūčio 3 d., kada pradėta nebeįleisti migrantų, buvo planuota atidaryti dar tris papildomus reisus iš Artimųjų Rytų į Minską, šalia jau tuo metu buvusių.
„Tikėtinas scenarijus, kad kasdien būtų ėję po 1000 žmonių, kuriuos būtų reikėję priimti“, – sprendimo būtinumą argumentuoja D.Škarnulis.
Kartu pareigūnas prisimena, kad pradėjus į Lietuvą neįsileisti migrantų, Baltarusijos pareigūnai kelias dienas buvo sutrikę.
„Jiems trūko pajėgumų tvarkytis su situacija, nes visi, kuriuos patys praleisdavo – užstrigo prie sienos“, – sako pašnekovas.
Panašiu metu vieši VSAT pareigūnai per socialinius tinklus gavo grasinančias žinutes. Jų atėjo ir VSAT vadui Rustamui Liubajevui, Kriminalinės žvalgybos valdybos, pasienio rinktinių vadovams, taip pat kitiems pasieniečiams. Žinutės, kuriose arabų kalba buvo grasinama pareigūnams, atėjo iš tuščių arabiškų profilių. Spėjama, kad jomis buvo taikomasi į galią sprendimams turinčius pasieniečius.
Baltarusių pasieniečiai į pranešimus reaguodavo ir pusę paros
Pasak pareigūno, analizuojant migrantų pasienyje situaciją galima teigti, kad Baltarusijos pasieniečių įsitraukimas ir veiksmai per šį laikotarpį kito.
„Pirmiausia galima išskirti toleravimą, kuomet pareigūnai nereaguoja ir „nemato“ pačių migrantų ir jų nestabdo bandant kirsti Lietuvos sieną“, – apie kolegų iš Baltarusijos įsitraukimą pasakoja D.Škarnulis.
Pradiniame etape lietuviai, pastebėję migrantus Baltarusijos teritorijoje, kaip įprasta, skambindavo pranešti kolegoms anapus. Nors Lietuvos pasieniečiai žinodavo, kad baltarusiai yra visai netoli, tačiau jie į pranešimus reaguodavo vangiai.
„Rekordas buvo, kai į vietą, kurioje buvo migrantai, jie nuvažiavo po 12 val. Pasitaikydavo atvejų, kaip jų patruliai pravažiuodavo apsimesdami, kad nemato ant keliuko sėdinčios grupės“, – prisiminė valdybos viršininkas.
Vėliau situacija keitėsi. Įtampos pikas buvo pasiektas, kai abiejų šalių pasieniečiai stovėjo vos per keletą metrų vieni nuo kitų, o tarp jų buvo įstrigę migrantai. Būdavo atvejų, kai migrantai norėdavo grįžti į Minską ir netgi turėjo atgalinius bilietus, tačiau baltarusiai jiems to padaryti neleisdavo.
Fiksuotas ir atvejis, kai Baltarusijos pareigūnai, prievarta stumdami 35 neteisėtų migrantų grupę, neteisėtai įžengė į Lietuvos teritoriją.
Baltarusiai pasieniečiai kartais ir pelnosi
Pasak pareigūno, kitas baltarusių pareigūnų įsitraukimo būdas – tai aktyvi pagalba norintiems kirsti sieną migrantams.
„Tikrai nėra taip, kad Baltarusijos pasieniečiai visus veža prie sienos. Jų įsitraukimas labai nevienareikšmis ir persipynęs. Įrodymų nėra, tačiau tikėtina, kad pasieniečiai naudojasi šia situacija ir iš jos kartkartėmis pelnosi“, – sako D.Škarnulis.
Pareigūnai turi įrašą, kuriame kariška retorika čečėnų grupės vedliui duodami nurodymai, kaip elgtis kertant sieną.
„Atsikratykit bilietais, telefonus išjunkint, kai nueisi prie sienos, apsaugos sistema bus išjungta, kai kirsit sieną, telefonus įjunkit. Jie nespės susigaudyti ir sureaguoti. Vairuotojams, kurie veš, klausimų neuždavinėti ir į juos neatsakinėti“, – taip skamba, kaip įtariama, Baltarusijos pasieniečio nurodymai migrantų vedliui.
„Galima spėti, kad į šiuos veiksmus yra įsitraukę Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto specialiosios pajėgos ar kitos šalies specialiosios tarnybos“, – įtaria pašnekovas.
Migrantai pradeda naudotis padirbtais dokumentais
Šiuo metu žmonių kontrabandininko paslaugų paketo su garantijomis kaina yra apie 5–7 tūkst. eurų. Tai kelionės nuo kilmės šalies iki Vokietijos suma. Tačiau tokius pinigus moka ne visi migrantai. Dalis bando šį kelią įveikti savarankiškai. Atskridę į Minską ir apsistoję viešbutyje jie gali net registratūroje paprašyti rasti mašiną, kuri nuvežtų iki Lietuvos sienos.
Jeigu pavyksta sėkmingai kirsti sieną, migrantai gali keletą dienų apsistoti Lietuvoje ir tik vėliau vykti į norimą šalį.
Pareigūnas sako, kad dabar pastebima nauja tendencija – atvykę į Lietuvą migrantai sulaukia gabentojo, kuris atveža jiems padirbtus dokumentus ir su jais bandoma „legaliai“ išvažiuoti iš Lietuvos. Tai užsienio šalių pasai ir tapatybės kortelės su leidimu gyventi Europos Sąjungoje. Pastaruoju metu sulaikytos bent kelios tokios grupės.
Kartais gabentojus priekyje lydi žvalgai. Jų paskirtis – pranešti apie patikrinimo postus.
Gabentojai nuomojasi lietuviškus automobilius
Migrantui, norinčiam iš Lietuvos pasiekti Vokietiją, tai kainuos nuo pusės iki kelių tūkstančių eurų. Suma už nelegalų pervežimą nėra stabili. Ji priklauso nuo įvairių aplinkybių.
„Dažniausiai migrantai nuo sienos paimami automobiliais su vokiškais ar lenkiškais valstybiniais numeriais. Tai į akis krentantis požymis, todėl siekdami mažiau atkreipti į save dėmesį, kai kurie gabentojai pradėjo gudrauti – vairuotojas į Lietuvą atskrenda lėktuvu ir čia išsinuomoja automobilį su lietuviškais valstybiniais numeriais. Taip siekiama nekristi į akis pasienio ruože“, – apie naujas gabentojų tendencijas pasakoja vadovas.
Yra fiksuotas atvejis, kai gabentojas netgi nusipirko automobilį, taip stengdamasis neatkreipti į save pasieniečių ir policijos dėmesio.
Lietuvoje veikia užsienio rezidentai, kurie organizuoja žmonių kontrabandą
VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos viršininkas teigia, kad Lietuvos kriminalinis pasaulis nesidomi būdais uždirbti iš dabartinės situacijos pasienyje su Baltarusija.
„Fiksuojami tik pavieniai atvejai, kai migrantus perveža mūsų šalies piliečiai arba jiems suteikia kitokias smulkias paslaugas. O tarp žmonių kontrabandos organizatorių mūsų šalies piliečiai apskritai nesutinkami“, – sako D.Škarnulis.
Iš Lietuvos migrantų pasiimti atvažiuoja automobiliai iš Lenkijos, Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių. Dažniausiai juos vairuoja irakiečiai ar imigrantai iš kitų šalių, kurie jau turi nuolatinį leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Taip pat į nusikalstamą veiklą įsitraukia ukrainiečiai, kartvelai, lenkai. Vos keturi lietuviai sulaikyti per šį laikotarpį.
Baltarusijos pasieniu domisi Balkanų kontrabandininkai
Kriminalinės žvalgybos vadovas taip pat užsimena apie naujas tendencijas: „Pastebima, kad dalis Balkanuose dirbančių žmonių kontrabandininkų dabar persiorientuoja į Baltarusijos sienos regioną. Lietuvoje šiuo metu veikia užsienio šalių rezidentai, kurie organizuoja žmonių gabenimą. Jie yra identifikuoti ir stebimi kriminalinės žvalgybos pareigūnų.“
Valstybės sienos apsaugos tarnybos patalpose veikia neseniai įkurtas bendras koordinacinis tyrimų centras. Jame dirba pasienio, policijos, žvalgybos institucijų darbuotojai, Lenkijos, Vokietijos, Europolo pareigūnai.
„Aktyviai bendradarbiaujama su suomiais, estais, latviais. Vyksta daug įvairių informacinių mainų, dalijimosi pastebėjimais, įžvalgomis. Daug dirbama žvalgybos srityje. Gal tik to viešai per daug nematyti“, – užsimena D.Škarnulis.
Pasak jo, jeigu nespėjama turimos informacijos realizuoti Lietuvoje, ji perduodama Lenkijos pareigūnams. Tuomet migrantai sulaikomi ten. Taip pat kasdien šimtai migrantų, kirtusių Baltarusijos sieną su Lenkija arba Lietuva, sulaikomi Vokietijoje.
