„Atsižvelgiant į tai, kad Konvencija yra tiesiogiai taikoma Lietuvos teisės sistemoje ir turi taikymo pirmenybę nacionalinių įstatymų atžvilgiu, klausimas dėl „Romuvos“ galėtų būti pakartotinai sprendžiamas nelaukiant 10 metų ir nepakeitus galiojančio teisinio reguliavimo“, – rašoma ministerijos pateiktame komentare.
Pasak ministerijos atstovų, bendrija pakartotinai kreiptis galėtų įsigaliojus EŽTT sprendimui, tai įvyks praėjus trims mėnesiams po jo paskelbimo.
2019 metais Seimas atsisakė suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą. Už religinės bendruomenės pripažinimą balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 31 ir susilaikė 15 parlamentarų. Įprastai bendruomenė pagal įstatymus vėl kreiptis dėl pripažinimo galėtų tik po dešimtmečio.
EŽTT antradienį paskelbė, kad Lietuva pažeidė kelis Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnius spręsdama dėl „Romuvos“ valstybinio pripažinimo, nes prašymą nagrinėjo neobjektyviai.
Pasak Teisingumo ministerijos, per pusmetį Vyriausybė Europos Tarybos Ministrų komitetui, kuris prižiūri EŽTT sprendimų vykdymą, turės pateikti jo vykdymo planą. Kaip jį įgyvendinti, valstybės gali rinktis pačios.
2019 metais grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl įstatyme numatyto 25 metų veiklos termino, reikalingo netradicinės religinės bendruomenės pripažinimui.
Anot Teisingumo ministerijos, sprendžiant dėl teisinio reguliavimo pakeitimo būtų tikslinga sulaukti šio teismo vertinimo, nes jame bus atsižvelgta ir į EŽTT sprendimą.
Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.
