Vienas Seimo patvirtintos sveikatos įstaigų reformos tikslų – ir keisti šeimos gydytojų vaidmenį, kad daugiausia laiko jis skirtų gydymui, konsultacijoms, o ne administraciniam darbui.
„Pagrindinis tikslas – daryti viską, kad šeimos gydytojas didžiausią darbo laiko dalį skirtų gydymui ir diagnostikai. Ir dabar, ką mes jau pradėjome – jau yra gal 10, 11 padarytų pakeitimų, kur galėtų tam tikrus darbus daryti būtent slaugytojas ar jo padėjėjas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė A.Dulkys.
Jo teigimu, slaugytojai ar jų padėjėjai gali ir išrašyti nedarbingumo pažymėjimus, ir pratęsti vaistų receptus, taip pat atlikti ir kitus darbus.
Vis dėlto, pasak ministro, kartais to nenori pacientai.
„Ką dabar aš matau, mes jau turime padarę tam tikrų patobulinimų, taigi jau galėtų slaugytojai ar jų padėjėjai kažką perimti šiuo metu. Vadinasi, tas procesas nevyksta visiškai taip, nes mes turime pacientų įpročius“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
„Aš girdžiu žinutes, kad kai kuriais atvejais pacientai reiškia nepasitenkinimą: jie sako – o kodėl čia man slaugytojo padėjėjas ar slaugytojas tai daro, aš noriu kalbėti tik su gydytoju. Tai reiškia, kad mes dar turime keisti savo įpročius ir sakyti, kad puikiai tai gali daryti slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas“, – pasakojo jis.
-
A.Matulas: dalis sveikatos įstaigų veikia neefektyviai, reikia optimizuoti jų veiklą
-
Vyriausybė svarsto sveikatos įstaigų reformą, o savivaldybės įspėja – nepatenkinti gali likti visi
-
Juozas Olekas: Sveikatos įstaigų reforma paliks žmones be sveikatos priežiūros
-
Sveikatos įstaigų reforma: Sveikatos reikalų komitetas atmetė esminius gydytojų pasiūlymus atmetė
Aš girdžiu žinutes, kad kai kuriais atvejais pacientai reiškia nepasitenkinimą: jie sako – o kodėl čia man slaugytojo padėjėjas ar slaugytojas tai daro, aš noriu kalbėti tik su gydytoju. Tai reiškia, kad mes dar turime keisti savo įpročius ir sakyti, kad puikiai tai gali daryti slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas.
Milijoninės investicijos
Ministro teigimu, reforma siekiama ir užpildyti šeimos gydytojo komandas, nes kol kas jose trūksta specialistų.
„Mes norime suformuoti komandą, kad joje būtų ir socialinis darbuotojas, ir kineziterapeutas, ir atvejo vadybininkas. O šiandien Lietuvoje gal 1 proc. šeimos gydytojų turi visą komandą (...) Numatomas finansavimas, kad per artimiausius penkerius metus apie 100 mln. eurų norime investuoti vien į tai, t. y. vien tik į šeimos gydytojo komandos stiprinimą“, – tvirtino A.Dulkys.
Anot jo, tai turėtų padėti padalinti funkcijas tarp skirtingų specialistų.
Sveikatos apsaugos ministras įsitikinęs, kad pacientai teikiamų paslaugų naudą pajus, kai bus pasiektas proveržis visais reformos aspektais.
„Turime situaciją su kompleksiniu dalyku. Darbo krūviui – ar tai būtų šeimos gydytojas, ar kitas specialistas – poveikį daro labai daug elementų. Taigi pacientas naudą pajus tada, kai mums pavyks reformoje visais klausimais padaryti proveržį“, – sakė ministras.
„Eilės – jos susidaro ne tik todėl, kad trūksta galimybių slaugytojui ar jo padėjėjui padėti gydytojui, bet ir dėl to, kad ne visos gydymo įstaigos prisijungusios prie eilių registravimo sistemos, ne visos naudojasi. Jeigu naudojasi, tai ne visus laikus ten surašo, ne visos techniškai pasiruošusios“, – kalbėjo jis.
Kartu jis pridūrė, kad skaitmenizavimui reformos metu bus skirta apie 108 mln. eurų, o tai turės „didelę reikšmę“ šeimos gydytojų darbo krūviui.
Iš viso iki 2030-ųjų sveikatos apsaugos reformai bus skirta apie 964,7 mln. eurų, daugiausia – iš Europos Sąjungos lėšų.
Ar bus išspręstas šeimos gydytojų ir slaugytojų trūkumas?
Lietuvos bendrosios praktikos / šeimos gydytojų asociacijos vadovas Julius Kalibatas sako besitikintis, kad reforma padės išgryninti šeimos gydytojų darbą.
„Maksimaliai atpalaiduoti nuo tos rašliavos. Rašliava ant popieriaus ar į kompiuterį yra tas pats – vis tiek turi spausdinti. O tai atima daug laiko. Jeigu slaugytojai tikrai perims dalį šeimos gydytojų funkcijų, galbūt šeimos gydytojai tikrai bus laisvesni“, – sakė gydytojas.
Tačiau jis kelia kitą problemą – po kelerių metų Lietuvai gali verkiant trūkti šeimos gydytojų.
„Kalbant apie eiles, aš turiu pasakyti, kad sergamumas Lietuvoje labai didelis ir jis tikrai nemažės. Kadangi populiacija vis senėja, sergamumas bus didesnis. Kita vertus, šeimos gydytojų trūksta jau dabar. O 2030 metais – mes atlikome tam tikrus paskaičiavimus – gali trūkti 200 šeimos gydytojų“, – kalbėjo J.Kalibatas.
Jo teigimu, toks trūkumas gali susiformuoti dėl to, kad dalis jaunų medikų išvažiuoja dirbti į užsienį, nes ten siūlomos algos yra didesnės.
Šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, kad šeimos gydytojų trūkumas 2030 metais gali būti ir didesnis – virš 400.
Pasak mediko, jeigu dauguma šeimos gydytojų išeitų į pensiją, regionuose nebeliktų kam priimti pacientų.
„Mūsų populiacija sensta, o gydytojai sensta kartu su ja. Jeigu vidutinis gydytojų amžius yra apie 55 metus, tai ta vyresniųjų gydytojų dalis sudaro nemažą dalį ir jie pamažu išeina į pensiją. Jeigu pažiūrėtume, kiek pensinio amžiaus yra gydytojų, tai pamatytume sudėtingą vaizdą, ypač regionuose – jeigu tik pensinio amžiaus gydytojai išeitų į pensiją, sugriūtų sistema, neliktų kam dirbti“, – 15min sakė V.Kasiulevičius.
„Kad pasikeistų karta, šeimos gydytojų rengimas turi būti gana intensyvus“, – pridūrė jis.
Kad pasikeistų karta, šeimos gydytojų rengimas turi būti gana intensyvus.
Šeimos gydytojas pabrėžia, kad skaudus sveikatos apsaugos sistemai gali būti ir slaugytojų trūkumas – jų gali trūkti 3 tūkst.
„Nei slaugytojų, nei gydytojų galime neturėti. Kas tada bus? Tada turbūt nuotoliniu būdu iš miestų gydytojai konsultuos gyventojus. Bet šitos problemos – pritraukimo į regionus – sprendimas yra susijęs su finansais, su skatinimu, papildomu apmokėjimu“, – kalbėjo V.Kasiulevičius.
Sveikatos apsaugos ministras įsitikinęs, kad reformos metu bus sprendžiama ir šeimos gydytojų trūkumo problema.
„Atsakymas slypi netolygumuose. Mes turime suefektyvinti pirminės ir antrinės priežiūros bendradarbiavimą, turime daryti pokyčius ir padaryti efektyvesnį patį įstaigų tinklą, kad šeimos gydytojų, slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų jau esamas skaičius persiskirstytų“, – teigė A.Dulkys.
Jo teigimu, gydytojų Lietuvoje yra daugiausia Europos Sąjungoje 100 tūkst. gyventojų. O tai, pasak ministro, „labai dirgina, nes pojūtis yra kitoks“.
„Regionuose yra labai daug gydymo įstaigų skyrių, kuriuose yra labai mažai pacientų, bet jie veikia kiaurą parą, be to, per ją turi daug pamainų būti – ir daugybė slaugytojų, ir gydytojų-specialistų yra įdarbinama. Čia irgi yra vieta, iš kurios mes galime spręsti gydytojų trūkumą, mažindami netolygumus“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, kad reforma padės šeimos gydytojams skirti daugiau laiko pacientams, užtikrins greitesnį ir sklandesnį paslaugų teikimą.
