Tačiau tokia galimybė į viešumą iškėlė nemažai praktinių klausimų, o vienas iš jų yra susijęs su mokesčių mokėjimu ir socialinėmis garantijomis.
Pirmiausia, galimybė išsaugoti pilietybę neturi jokios įtakos esamai mokesčių mokėjimo tvarkai, nes mokestinės prievolės nėra susijusios su pilietybe.
Mokesčių jurisdikcija priklauso ne nuo asmens pilietybės, o nuo rezidavimo valstybės.
„Mokesčių jurisdikcija priklauso ne nuo asmens pilietybės, o nuo rezidavimo valstybės. Kitaip tariant, mokesčius Lietuvoje turi mokėti visi mūsų šalies rezidentai, nesvarbu, kokia jų pilietybė ar tautybė. Rezidento statusas yra apibrėžtas įstatymuose ir tik šio statuso turėjimas lemia mokestines prievoles mūsų šalyje“, – sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokesčių informacijos departamento vadovė Regina Utkienė.
Svarbi ne piliečio, o rezidento sąvoka
Departamento vadovė teigimu, svarbu pažymėti, kad kiekviena valstybė nustato savo rezidento sąvokos atitikimo kriterijus, todėl tam tikrais atvejais asmuo gali būti laikomas ir Lietuvos, ir kitos šalies mokestiniu rezidentu. Tai gali lemti mokestines prievoles abiem šalims, nebent jos sudariusios Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį.
„Taip pat reikėtų paminėti, kad pagal Pajamų mokesčio įstatymą Lietuvos rezidentai pajamų mokestį Lietuvoje turi mokėti ne tik nuo mūsų šalyje gautų, bet nuo visų savo pajamų, nesvarbu, kurioje šalyje jos būtų gautos“, – sako R.Utkienė.
Pasak R.Utkienės, šiuo metu Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis Lietuva yra sudariusi su 58 valstybėmis. Jose reziduojantys lietuviai, kurie taip pat atitinka Lietuvos rezidento kriterijus, iš esmės gali pasirinkti, kurioje šalyje deklaruoti savo pajamas ir sumokėti už jas mokesčius, jei tai neprieštarauja valstybių pasirašytos sutarties nuostatoms.
Tam tereikia iš vienos valstybės mokesčių administratoriaus gauti rezidento statusą patvirtinantį dokumentą ir jį pateikti kitos šalies mokesčių administratoriui. Tas pats galioja ir Lietuvos rezidento statusą turintiems užsienio šalių, kurios su Lietuva yra sudariusios Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, piliečiams.
Nuo pilietybės nepriklauso ir PSD
Nuo asmens pilietybės taip pat nepriklauso ir įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Jas turi mokėti tik nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie nori naudotis valstybės finansuojamomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti kitas socialines išmokas.
„Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) aspektu asmens pilietybė nėra svarbi. PSD yra draudžiami visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys – tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių piliečiai.
Be to, PSD sistemoje dalyvauja leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintys užsieniečiai, kurie dirba Lietuvoje arba čia dirbo ne mažiau kaip 6 mėnesius ir yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai, bei jų vaikai. Visiems draudžiamiesiems tenka prievolė mokėti PSD įmokas, kurių dydis priklauso nuo gaunamų pajamų ir Lietuvoje vykdomos veiklos formos“, – sako Valstybinės ligonių kasos Teisės skyriaus patarėja Evelina Galčiūtė.
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) aspektu asmens pilietybė nėra svarbi.
Kitose valstybėse gyvenantiems Lietuvos piliečiams taikomi tų valstybių sveikatos draudimą ir teisę į sveikatos paslaugas reguliuojantys teisės aktai.
Principas, kai teisė į valstybinio sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamą sveikatos priežiūrą priklauso nuo žmogaus nuolatinės gyvenamosios vietos ir šalies, kurioje mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, galioja visose ES valstybėse.
Anot E.Galčiūtės, tais atvejais kai asmuo gyvenantis Lietuvoje, pagal darbo sutartį dirba kitoje ES valstybėje, vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemas koordinuojančių reglamentų nuostatomis, paprastai PSD įmokas moka toje šalyje.
Tokiu atveju asmuo Lietuvoje gali gauti Lietuvos PSD fondo finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, o Lietuvai už jas sumoka valstybė, kurioje mokamos PSD įmokos.
Asmens gaunamos socialinės išmokos ar pašalpos taip pat priklauso ne nuo turimos pilietybės, o gyvenamosios vietos. Senatvės pensijos dydis yra susietas su žmogaus konkrečioje valstybėje sukauptu darbo stažu ir gautomis pajamomis.
Dėl galimybės išsaugoti pilietybę bus sprendžiama kitąmet
Kitų metų gegužės 12 d. kartu su Prezidento rinkimais vyksiančio referendumo metu bus siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, kuri – išskyrus įstatymų numatytas išimtis – draudžia Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę. Ji būtų keičiama nauja formuluote:
„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.
Pritarus siūlomam pakeitimui, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Tokiu pakeitimu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų pašalintas draudimas Lietuvos piliečiams turėti ir kitų šalių pilietybę.
Sprendimas dėl Konstitucijos nuostatos keitimo būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų Lietuvos piliečių – tai yra, apie 1,2 mln. gyventojų.
Pilietybės išsaugojimo tvarką reglamentuotų LR pilietybės konstitucinis įstatymas. Seime užregistruotame įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių šalių pilietybę įgyjantys lietuviai.
Tokius kriterijus atitinka Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime dalyvaujančios valstybės bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės.
Taip pat išskirtos valstybės, kurios tokių kriterijų neatitinka. Išsamiau apie Pilietybės išsaugojimo referendumą – www.referendumas2024.lt.
