Macquarie universiteto Austrijoje psichologai ištyrė 70 universitetinio amžiaus dalyvių be kriminalinių įrašų. Tyrėjai jų paprašė atpažinti tokius įprastus kvapus kaip apelsino, kavos, odos ir atskirti vieną kvapą nuo kito.
Tuomet tyrimo dalyviams buvo išdalyti testai, kuriais mokslininkai siekė išmatuoti jų užuojautos (empatijos) bei psichopatinių tendencijų lygį.
Pavyzdžiui, tyrimo dalyvių, naudojantis 5 taškų skale, buvo prašoma nurodyti, ar jie sutinka su tokiais teiginiais, kaip „žmonės kartais sako, jog esu beširdis“ ar „esu įvažiavęs į pastatą tam, kad jį apiplėščiau ar nusiaubčiau“.
Psichopatija yra asmenybės sutrikimas, kurį turintys žmonės pasižymi išorine charizma, empatijos stoka, impulsyviu elgesiu, egocentriškumu.
Tyrėjai atrado sąsają su prasta uosle ir psichopatiniais asmenybės bruožais. Jų teigimu, ši koreliacija visai logiška, mat žmonių, pasižyminčių minėtu sutrikimu, priekinės smagenų skilties funkcija sutrikusi.
Šis smegenų regionas atsakingas už impulsyvaus elgesio kontrolę, atsižvelgimą į socialines normas. Be to, disfunkcija šiame regione susijusi su bloga uosle.
Remiantis 2011 metais pristatytu tyrimu, kriminalinius psichopatus išduoti gali ir kalbėjimo maniera. Jie apie savo nusikaltimus kalba be emocijų, gana abejingai.
Psichopatai, kurie sudaro, kaip manoma, maždaug vieną procentą žmonių populiacijos, psichologinių tyrimų metu gali mėginti apgaudinėti tyrėjus.
Tad, kaip tvirtina tyrimo autoriai, uoslės gebėjimų matavimas gali būti naujas ir veiksmingas būdas, siekiant aptikti psichopatines tendencijas.
Tyrimas, kuriam vadovavao Mehmetas K. Mahmutas ir Richardas J. Stevensonas, buvo neseniai paskelbtas „Chemosensory Perception“ žurnale.
