Kilus dideliam ažiotažui dėl privalomo matematikos egzamino abiturientams B.Burgis, duodamas interviu 15min.lt, sakė suprantantis vaikų baimę.
– Kaip manote, ar nėra perdėta matematikos valstybinio egzamino baimė? Kodėl kilo toks ažiotažas? Galbūt matematikos uždaviniai labai sudėtingi, kad jų taip bijoma?
– Ne matematikos abiturientai bijo, o nenuspėjamų egzaminatorių, pavertusių egzaminą už dvylikos metų darbą loterija – pasiseks ar nepasiseks? Jaunas žmogus priverstas įveikti patyrusių, dešimtis metų tai darančių, užduočių sudarytojų, vertintojų ir įverčius „perverčiančių“ klastą, ambicijas, politinio užsakymo barjerus.
Visiškas absurdas yra abitūros egzaminą paversti stojamuoju į aukštąsias mokyklas egzaminu.
– Ar tikrai tokio egzamino reikia pasirinkusiems ne tiksliųjų mokslų profilį?
– Egzamino tikrai reikia, bet tikrai ne tokio. Egzaminas yra ataskaita už dvylikos metų mokymąsi ar nesimokymą, už valstybės moksleiviui skirtas lėšas. Visiškas absurdas yra abitūros egzaminą paversti stojamuoju į aukštąsias mokyklas egzaminu. Žmonės nori teisingai baigti mokyklą ir tada jau be valdžios įsikišimo nuspręsti, kur stoti ar nestoti.
– Jau kalbama, kad privalomu matematikos egzaminu džiaugsis matematikos mokytojai, kurie teikia korepetitoriaus paslaugas. Ar nėra iškreipta sistema, kai dauguma moksleivių, siekiančių gerų rezultatų per egzaminus, turi papildomai mokytis pas korepetitorių?
– Jokių korepetitorių, jokių grigučių nereikia tiems, kurie stropiai mokosi. Egzamino užduotys turi būti sudarytos taip, kad ne egzaminatorių spąstų mokėtum išvengti, bet niekam nekiltų abejonių: mokyklinę programą įveikei, klasikinius, tipinius uždavinius moki spręsti, specifinių gebėjimų matematikai turi – 100 balų!
– O gal vis dėlto įmanoma puikiai pasirengti egzaminams ir nesamdant mokytojo? Gal tai tik apsidraudimas?
– Jei egzaminai yra tokie, kokie ir turi būti (pasaulinė praktika gerai žinoma), tai korepetitorių reikia tik tinginiams ir neįgaliesiems. Kita vertus, jei žmonės turi pinigų, tai kam drausti juos atiduoti mokytojams? Vienintelis reikalavimas – korepetitoriai turi dirbti legaliai ir niekaip negali būti susiję su egzaminų rengimu.
Šiuo metu valstybė skatina „dedovščiną“: mane neteisingai egzaminavo, dabar aš jums surengsiu patyčias...
– Dažnai kalbama, kad mūsų švietimo sistema orientuota ne į kūrybą, asmenybės ugdymą, bet prisitaikymą prie sistemos, pakartojimą to, ką reikia. Ką reikėtų keisti?
– Keisti reikia valstybės požiūrį į abiturientus. Šiuo metu valstybė skatina „dedovščiną“: mane neteisingai egzaminavo, dabar aš jums surengsiu patyčias... Taip, valstybė verčia prisitaikyti, nusižeminti, pripažinti, kad tu pats esi tik sraigtelis, sistema vis tiek tave įveiks, kiek besistengtum.
– Švietimo sistema apskritai yra nuolatinėje reformų būklėje. Kuo tai žalinga, o gal atvirkščiai, gerai, kai nuolat bandoma tobulėti?
– Tai gal per 22 metus jau turėjome patobulėti? Deja, dabartiniams abiturientams anų laikų matematika jau per sunki... Permanentinės reformos reikalingos politikams – kaip kitaip sureikšminsi savo buvimą poste? Mes turėtume kasmet pasitikrinti, kiek žiniomis, išprusimu, gebėjimais dabartiniai abiturientai pranašesni už ankstesnių metų abiturientus, bet daryti taip privalome objektyviai, o ne manipuliuojant egzaminų užduotimis, vertinimu.
– Ką reikėtų atsakyti vaikams, kai jie klausia: kokia prasmė mokytis daugybos lentelės, jei kiekvienas telefonas turi skaičiuoklę?
Deja, dabartiniams abiturientams anų laikų matematika jau per sunki.
– Mokytis reikia ne to, kas praktiškai būtina, o dėl to, kad būtum labiau „Homo sapiens“. Varlei, tupinčiai šulinio dugne, dangus neatrodo didelis. Tai, kad to ar kito dalyko tikrai reikėjo mokytis, nors niekada gyvenime neprireikė, suprasi tik į gyvenimo pabaigą... Dabar pasikliauk kelių tūkstančių metų žmonijos patirtimi: visi mokėsi – ir tu mokykis.
– Ką pasakytumėte tiems, kurie laiko matematiką sausu mokslu?
– Tai gerai, kad matematika nėra pramoga! Yra laikas pramogauti, yra laikas dirbti, galvoti, atkakliai ir sunkiai kopti į suvokimo, sprendimų atradimo, įrodymų viršūnes. Jei tau užtenka tik duonos ir žaidimų, tai ir nugyvensi gyvenimą nesužinojęs, koks puikus būna kitoks gyvenimas.
– Dėl ko matematika tituluojama mokslų karaliene?
– Dėl to, kad moko mus valdyti savo gyvenimą taip, kaip valdo šalį išmintingas karalius.
