„Jei mes mokiniams sakysime, kad kompiuteriai, mobilūs telefonai, skaityklės ir visi kiti dalykai yra blogai, turbūt mes jiems atrodysime kaip iš akmens amžiaus ir nesusikalbėsime su jais“, – sako D. Nefienė.
Diktantas – internetu
„Taip gera būtų klajoti po šventiško miesto gatves, spoksoti į parduotuvių vitrinas...“ Tai – nedidelė dalis ,,Nuotykių girios“ diktanto. Jis skirtas 5–6 klasių mokiniams, kurie lietuvių kalbos žinias nori sustiprinti naudodamiesi internetu.
Mokinys rašo diktantą, jo tekstas yra iš karto patikrinamas, paaiškinamos galimos klaidos. Taip pat sukurtos mokymosi svetainės kiek vyresniems mokiniams, kurie nori pagilinti literatūros, gamtos, geografijos ar saugos mokslų žinias. Jos sukurtos vykdant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą, pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro „5–8 klasių mokinių esminių kompetencijų ugdymas“.
Elektroninis ugdymo turinys turėtų būti pagalbinė priemonė. Tai gali būti puikus pagalbininkas mokytojui, puikus pagalbininkas mokiniui, kuris galėtų geriau įsisavinti žinias, pasitikrinti jas, pagilinti įgūdžius.
Šiomis svetainėmis neretai naudojasi Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė D.Nefienė. Jos manymu, šalia įprastos knygos turėtų būti ir elektroninė knyga, ir kitos elektroninės mokymo priemonės. „Be jokios abejonės, dar labai svarbi priemonė, mano galva, yra išėjimas iš mokyklos ribų, buvimas tose vietose, apie kurias tuo metu kalbame“, – įsitikinusi D.Nefienė.
Ji sako, kad informacinės technologijos neturėtų pakeisti įprastinių mokymosi priemonių, bet jas papildyti: „Elektroninis ugdymo turinys, mano galva, turėtų būti pagalbinė priemonė. Tai gali būti puikus pagalbininkas mokytojui, puikus pagalbininkas mokiniui, kuris galėtų geriau įsisavinti žinias, pasitikrinti jas, pagilinti įgūdžius.“
Stiprėja mokytojo vaidmuo ir mokinių motyvacija
Kad vadovėlis nėra vienintelė mokymosi priemonė, taip pat teigia ir Švietimo ir mokslo ministerijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Audronė Šuminienė. Ji sako, kad ugdymo procesas sparčiai keliasi į interaktyvią aplinką, atsiranda interaktyvios mokymosi priemonės, kurios keičia vadovėlį.
„Kol parengiamas vadovėlis, praeina nemažai laiko, o interaktyvios mokymo priemonės gali labai greitai keisti, atnaujinti jas. Jos atliepia tuos pagrindinius mokymosi iššūkius, kuriuos kelia šios dienos gyvenimas“, – teigia A.Šuminienė.
Ji pastebi, kad pasitelkiant šiuolaikines technologijas, stiprėja mokytojo vaidmuo. Mokytojas esą įvaldo kitokį, dinamiškesnį mokymosi procesą, o kartu yra ir to proceso organizatorius. „O ugdymo procesas taip pat keičiasi, nes dalis jo keliasi į virtualią mokymosi erdvę. Sykiu yra sprendžiama ir mokinių mokymosi motyvacijos problema, nes mokiniui tampa įdomu, ypač – paaugliui. Paauglio gyvenimas yra labai glaudžiai susijęs su informacinėmis technologijomis“, – sako Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė.
Ugdymo procesas taip pat keičiasi, nes dalis jo keliasi į virtualią mokymosi erdvę. Sykiu yra sprendžiama ir mokinių mokymosi motyvacijos problema, nes mokiniui tampa įdomu, ypač – paaugliui.
Štai Šiaulių Jovaro progimnazijos matematikos mokytoja Valentina Baradinskienė mokykliniame vadovėlyje pateikiamas žinias mokiniams stengiasi perteikti ir praktiškai.
„Labai gerai, kai vaikai patys „pačiupinėja“ geometrijos, kai, pavyzdžiui, statome pastatus iš erdvinių figūrų. Tam tikras pamokų ciklas tada vyksta technologijų kabinete. Kartais mums reikia, pavyzdžiui, erdvės. Mes labai drąsiai išeiname į mokyklos koridorių ir ten iš medinių iešmukų susidedame vienokį arba kitokį plotą pagal uždavinio sąlygą, išsiaiškiname tai“, – pasakoja V. Baradinskienė
Jos teigimu, tokiu būdu mokinių žinios tampa gilesnės. „Vaikai mato šitos matematikos naudingumą, t. y. kur ji yra pritaikoma, kad jos tikrai gyvenime reikės, tada nuo to paties kyla mokinių mokymosi motyvacija“, – sako Šiaulių Jovaro progimnazijos matematikos mokytoja.
Reportažas finansuotas ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
