Tuo pačiu patarėja pažymi, kad pradinė mokykla turi būti kuo arčiau vaiko gyvenamos vietos, tuo tarpu gerai įrengta gimnazija gali būti ir tolėliau, tik svarbu užtikrinti mokinių pavėžėjimą.
„Tenka pripažinti, ir liūdnai pripažinti, kad mokyklų mažėja, ir mokytojų skaičius traukiasi, tačiau tai yra dalykai, kurie nulemti demografinės ir emigracijos situacijos. Kai kurios Lietuvos vietovės tampa labai retai gyvenamomis, žmonės važiuoja į miestą, yra vidinė migracija, ir emigracija, taigi demografijos nulemti dalykai smarkiai atsiliepia ir švietimo sistemai“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė V.Būdienė.
„Tai yra problema ir niekaip neišvengsi tų dalykų, kai reikia uždaryti mokyklas“, – pridūrė patarėja.
Taip pat ji pažymėjo, jog pradinė mokykla turi būti kuo arčiau vaiko, tėvų, gyvenamos vietos, o gimnazija, labai gerai įrengta, gali būti ir toliau. „Neįmanoma visur su labai mažu vaikų skaičiumi palikti vidurinės mokyklos, taigi gimnazija galėtų būti ir truputėlį toliau“, – kalbėjo V.Būdienė.
Tenka pripažinti, ir liūdnai pripažinti, kad mokyklų mažėja, ir mokytojų skaičius traukiasi...
Ji pateikė informaciją, jog šiais mokslo metais rugsėjo 1-ąją oficialiai durų neatvėrė 9 mokyklos, tačiau išties – daugiau, nes kai kurios uždarytosios buvo didesniųjų mokyklų filialai kaimiškose vietovėse.
Kalbėdama apie švietimo sistemos būklę ji pažymėjo, jog per pastaruosius metus pavyko atnaujinti nemažai mokyklų. „Pasidžiaugti reikia, kad mokyklos gražėja, renovuojamos. Švietimo įstaigos per keletą metų dar pagražėjo ir per ketverius metus metus apie 500 mokyklų gavo tam tikrai renovacijai pinigų, ir mokyklos, ir darželiai, čia yra viltingi dalykai. Buvo labai nugyventi per 15-20 metų gamtos mokslų kabinetai, technologijų kabinetai, nebuvo lėšų, dabar pavyko iš struktūrinių fondų apie 400 kabinetų atnaujinti arba nupirkti visiškai naujos įrangos“, – sakė prezidentės patarėja.
