Didžiausią nerimą šeimoms kelia jų finansinė padėtis, antra pagal svarbą problema įvardijama sveikata.
Tokius rezultatus parodė draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės apklausa.
„Kaip belygintume – ar šeimas turinčius asmenis su viengungiais, ar pagal amžiaus grupes, matyti, kad šeimas sukūrę ir vaikus auginantys Lietuvos gyventojai jaučiasi mažiausiai saugūs ir dėl finansų, ir dėl sveikatos, ir dėl savo bei šeimos saugumo.
Šie rodikliai liudija, kad mūsų vaikai auga tokioje terpėje, kur tėvai nėra tikri dėl šiandienos ir rytdienos, o tai reiškia, kad jie daug dėmesio turi skirti pragyvenimo klausimams ir mažai laiko belieka vaikams ir jų poreikiams“, – teigia „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Šeimos labiausiai nesaugios dėl savo pajamų – net 60 proc. šeimose gyvenančių žmonių pasakė nesijaučiantys stabiliai dėl savo finansų. Dėl sveikatos nesaugiai jaučiasi 50 proc. šeimas turinčių žmonių, dėl turto – 43 proc., o dėl gyvybės – 40 proc. šeimų.
„PZU Lietuva“ generalinis direktorius mano, kad šie skaičiai liudija žmonių netikrumą ne tik dėl darbo ir gaunamo uždarbio stabilumo, bet atskleidžia ir nepasitikėjimą sveikatos apsaugos sistema ir net teisėsauga.
Rūpestis vaikų ir kitų šeimos narių saugumu ir netikrumas dėl pamatinių gyvenimo stabilumą užtikrinančių klausimų tik sustiprina žmonių nerimą.
Pasak M.Jundulo, būtinybę užsitikrinti didesnį saugumą liudija ir faktas, kad šeimose gyvenantys žmonės dažniau draudžia turtą ir gyvybę nei viengungiai.
„26-45 metų žmonės, priklausantys tai amžiaus grupei, kuomet auginami ir į mokslus išleidžiami vaikai, kur kas dažniau draudžia savo gyvybę nei materialųjį turtą – būstą ar automobilį.
Daugiau nei pusė apklaustųjų yra apsidraudę gyvybę – tai liudiją supratimą, kad būtent šeimos maitintojų netektis ar jų liga gali atnešti ir didžiausią materialinę netektį šeimai. Tik po to prioritetų sąraše yra šeimos būstas ar automobilis“, – pabrėžė „PZU Lietuva“ vadovas.
Anot jo, šį žmonių supratimą liudija ir duomenys, kad žemesnių pajamų gyventojai dažniau draudžia gyvybę nei būstą, o aukštesnių pajamų asmenys – atvirkščiai.
Apklaustieji teigė, kad rinktis draudimą juos paskatino saugumo poreikis. Mažiausias pajamas gaunantys gyventojai teigė, kad savo gyvybę draudžia norėdami apsaugoti vaikus ir artimuosius.
M.Jundulo teigimu, daugiau nei trečdalis šeimų draudimu susirūpino užėjus sunkmečiui.
 |
