Trys pirmosios premijos po 7 000 eurų atiteko João Pedro Estácio Gasparui Gonçalvesui de Araújo iš Portugalijos už projektą „A natural characterization of semilattices of rectangular bands and groups of exponent two“, Marianai De Pinho Garciai ir Matildei Gonçalves Moreirai da Silva iš Portugalijos už projektą „Smart Snails“ ir Lubošui Vozdecký iš Čekijos už projektą „Rolling Friction“. Antrosios premijos šiemet skirtos dalyviams iš Airijos, Bulgarijos ir Slovėnijos už originalius projektus matematikos ir chemijos srityse. Trys trečiosios premijos skirtos už projektus, parengtus dalyvių iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos.
Trys trečiosios premijos skirtos už projektus, parengtus dalyvių iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos.
Konkurse buvo numatytas ir apdovanojimas už tarptautinį bendradarbiavimą – už geriausią projektą, parengtą dalyvių iš kurios nors iš kviestinių šalių: JAV, Kanados, Kinijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos ir Šveicarijos. Apdovanojimą, kuriuo pabrėžiama tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje nauda, laimėjo Ericas Giles'is Schertenleibas iš Šveicarijos už projektą „Jet and Film – On the interaction between a laminar jet and a soap film“.
Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn sakė: „Manęs nenustoja stebinti šiame konkurse pristatomų projektų kokybė, todėl noriu pasveikinti visus dalyvius. Mokslinių tyrimų ir inovacijų šaltinis – idėjų įvairovė, todėl turime leisti jaunimui laisvai plėtoti idėjas ir kurti. Taip pat turime dėti daugiau pastangų, kad mokslo ir technologijų veikloje dalyvautų daugiau moterų. Tai – svarbūs su mūsų švietimo sistemomis susiję uždaviniai.“
Konkurse Varšuvoje pristatyti 77 projektai iš 36 šalių – ES valstybių narių, asocijuotųjų ir kitų šalių. Visi projektai jau yra laimėję pirmuosius prizus atitinkamuose savo šalių konkrečios srities mokslo konkursuose. Pristatyti įvairiausių mokslo sričių projektai: biologijos, fizikos, chemijos, kompiuterijos, socialinių mokslų, aplinkos, matematikos, medžiagotyros, inžinerijos ir medicinos. Šių metų vertinimo komisijai pirmininkavo Dr. Henrikas Aronssonas iš Geteborgo universiteto, o ją sudarė aštuoniolika skirtingų mokslo sričių mokslininkų iš įvairių šalių.
Informacija apie Lietuvos laimėtoją:
Trečiąją vietą užėmė Matas Navickas su projektu „Žydinti obelis „Malus baccata x Malus prunifolia“ in vitro“.
Matas Navickas atliko daugybę eksperimentų atrinkdamas augalinius hormonus, bandydamas medelio auginimo ir dauginimo terpę, skatindamas obels sužydėjimą.
Pagrindinis Manto Navicko tyrimo tikslas – išauginti miniatiūrinę žydinčią obelį „Malus baccata x Malus prunifolia“ mėgintuvėlyje. Tokios obelys užauga iki 7 cm aukščio, žydi raudonai ir veda maždaug 1 cm dydžio obuolius. O Matas Navickas mėgintuvėliuose jas užaugino iki 5 cm aukščio; be to, joms nužydėjus jas galima persodinti ir auginti vazonėliuose. Matas Navickas atliko daugybę eksperimentų atrinkdamas augalinius hormonus, bandydamas medelio auginimo ir dauginimo terpę, skatindamas obels sužydėjimą.
Parengta pražydinimo technologija leis žmonėms lengvai auginti šį miniatiūrinį medelį ir taip pat galėtų būti naudinga mokslininkams, tiriantiems, kaip sutrumpinti laiką iki pirmojo augalų sužydėjimo.
Pagrindiniai faktai
Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursą Europos Komisija rengia nuo 1989 m. siekdama skatinti jaunųjų mokslininkų bendradarbiavimą ir mainus, taip pat norėdama suteikti jiems galimybę pasimokyti iš garsiausių Europos mokslininkų. Pirmasis konkursas surengtas Briuselyje ir vėliau vyko 24 skirtinguose Europos miestuose.
Konkursu siekiama remti dalyvaujančių šalių pastangas sudominti jaunimą mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos studijomis ir karjera mokslo ir mokslinių tyrimų srityse. Pirmajame 1989 m. konkurse dalyvavo 59, o šiemet – jau 110 jaunųjų mokslininkų. Daugiausia – 137 – dalyvių sulaukta 2009 m. Paryžiuje vykusiame konkurse. Ankstesnių konkursų nugalėtojai daro prestižinę karjerą mokslinių tyrimų srityje, pavyzdžiui Europos kosmoso agentūroje ir Europos branduolinių tyrimų organizacijoje. Vienas iš šių metų Fieldso medalio laimėtojų, profesorius Martinas Haireris, buvo apdovanotas prizu 1991 m. konkurse.
Konkurse dalyvaujančių merginų dalis atspindi bendrą problemą, t. y. tai, kad mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis renkasi nepakankamai moterų.
Konkurse dalyvaujančių merginų dalis atspindi bendrą problemą, t. y. tai, kad mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis renkasi nepakankamai moterų. Merginos sudarė 37 proc. šių metų konkurso dalyvių (konkurse dalyvavo 41 merginos ir 69 vaikinai). 1997 m. ES jaunųjų mokslininkų konkurse dalyvavusių merginų skaičius pirmą kartą viršijo 30 proc. ir nuo to laiko paprastai sudarė 30–35 proc. dalyvių. Daugiausia — 41 proc. – merginų dalyvavo 2005 m. konkurse. Per 26 metus apdovanotos 183 merginos ir 614 vaikinų.
Visos trys pirmąsias premijas laimėjusios komandos apdovanotos 7 000 eurų premijomis, o antrąsias ir trečiąsias vietas užėmusios komandos – atitinkamai 5 000 eurų ir 3 500 eurų premijomis. Išdalinta ir daugiau prizų: kelionės į Londono tarptautinį jaunųjų mokslininkų forumą, Stokholmo tarptautinį jaunųjų mokslininkų seminarą, bendrovių rėmėjų prizai, įskaitant keliones į tarptautinį mokslo ir inžinerijos konkursą „Intel ISEF“ JAV, taip pat Europos Komisijos vidaus mokslo tarnybos – Jungtinio tyrimų centro, Europos mokslinių tyrimų organizacijų grupės „Eiroforum“ ir Europos patentų biuro prizai.
