Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame A.Poletajevas ugningai kalba apie tariamą vakcinų žalą.
Įrašo pradžioje akcentuojama, kad mokslininkas mirė praėjus dviem dienoms po to, kai buvo pasakyta ši kalba, skleidžiama dezinformacija, kad jis neva buvo nužudytas.
Tačiau tai nėra tiesa – mirtis prieš skiepus nusiteikusį aktyvistą ištiko praėjus daugiau nei mėnesiui po vaizdo įrašo ir nebuvo smurtinė.
Pseudomokslininkų suvažiavimas
„Daugelis onkologų daro prielaidą, kad, jei visos vakcinacijos būtų atšauktos, leukozių, ypač tarp vaikų, sumažėtų dviem trečdaliais. Onkologinių susirgimų skaičius sumažėtų perpus“, – įraše aiškina A.Poletajevas.
Lietuvoje daug peržiūrų ir pasidalijimų sulaukęs vaizdo įrašas buvo nufilmuotas Marijos Šukšinos suburtos apskritojo stalo diskusijos metu.
M.Šukšina – populiari Rusijos aktorė, televizijos laidų vedėja.
Ji neturi medicininio išsilavinimo, o pastaruoju metu aktyviai įsitraukusi į mokslui prieštaraujančių sąmokslo teorijų sklaidą.
Pavyzdžiui, metų pradžioje ji melagingai tvirtino, kad koronavirusą neva sukūrė globalizacijos šalininkai, o pandemija yra ginklas, skirtas Rusijai sunaikinti.
Šių metų vasarį M.Šukšina organizavo diskusiją iškalbingu pavadinimu „Visuotinė Rusijos gyventojų vakcinacija ar grėsmė nacionaliniam saugumui?“.
Ją išsamiai aprašė „Novaja gazeta“ apžvalgininkė Julija Latynina.
Žurnalistė akcentuoja, kad diskusijos metu skambėjo mokslui prieštaraujantys teiginiai.
Buvo skleidžiamos melagienos, kad neva su vakcinomis žmonėms į kūną bus įleidžiami genetiškai modifikuoti organizmai, galintys sukelti vėžį.
Šiuos tvirtinimus ne kartą paneigė mokslininkai.
Prieštaringi pareiškimai
Kaip nurodoma oficialioje A.Poletajevo biografijoje, jo baigta universiteto studijų kryptis buvo bendroji medicina.
Vėliau jis ėmė domėtis imunologija ir įkūrė ribotos atsakomybės bendrovę „Imunkulus“, kurią visuomenei pristatė kaip „imunobiocheminę molekulinės medicinos laboratoriją“.
A.Poletajevas garsėjo mokslui prieštaraujančiais teiginiais, pavyzdžiui, kad autizmas – imuninės sistemos susirgimas, kuris gali būti išgydomas.
Nemažai klausimų sukėlė jo teiginiai apie tai, kad ilgai būnant „Mercedes-Benz“ markės automobilyje, organizme ima kauptis aliuminis.
Paskleidė melagingų sąsajų
M.Šukšinos surengtoje diskusijoje nuskambėjęs A.Poletajevo pareiškimas apie tariamą ryšį tarp vakcinacijos ir onkologinių susirgimų taip pat neatitinka tiesos.
Ryšys tarp vakcinų ir vėžio niekada nebuvo įrodytas.
Teiginys apie tariamą onkologinių susirgimų skaičiaus augimą prasidėjus masinei vakcinacijai gali būti tik prielaida, tačiau jokie tyrimai to nepatvirtino.
Be to, yra vakcinų, kurios, priešingai – užkerta kelią vėžiui, kurį sukelia žmogaus papilomos arba hepatito B virusai.
Keli išsamūs tyrimai paneigė prielaidą, kad vakcinos gali sukelti leukemiją.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) peržiūrėjo keturis Prancūzijoje, Vokietijoje ir Naujojoje Zelandijoje atliktus tyrimus, kad nustatytų, ar hepatito B vakcina gali sukelti leukemiją.
Paaiškėjo, kad nei hepatito B vakcina, nei jokia kita vakcina nedidina kraujo vėžio išsivystymo rizikos.
1999 metais atliktame tyrime Didžiosios Britanijos mokslininkai nenustatė jokio ryšio tarp daugumos vakcinų ir rizikos susirgti ūmine limfoblastine leukemija.
Tuo pat metu preliminarūs rezultatai parodė, kad vakcina nuo B tipo gripo gali netgi sumažinti riziką vaikams susirgti limfoblastine leukemija.
Tyrimo autoriai akcentavo, kad norint patvirtinti šiuos pastebėjimus dar reikia atlikti nemažai papildomų tyrimų.
Gandais apaugusi mirtis
A.Poletajevo mirtį imta mistifikuoti ne iš karto – gandais nelaimė apaugo praėjus keliems mėnesiams po laidotuvių.
Apie mediko mirtį visuomenei pranešusi M.Šukšina neužsiminė, kad jis buvo nužudytas, ji taip pat nesiejo staigios A.Poletajevo mirties su skandalingais jo pareiškimais, išsakytais apskritojo stalo diskusijos metu.
Be to, siekiant sukurti įspūdį, kad A.Poletajevą tariamai galėjo nužudyti, vaizdo įraše pasirodo užrašas rusų kalba „mirė praėjus dviem dienoms po šių žodžių“, tačiau tai nėra tiesa.
M.Šukšinos apskritojo stalo diskusija buvo surengta šių metų vasarį, o medikas rastas negyvas savo namuose praėjus beveik mėnesiui po to – kovo 6 dieną.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.