Šios medžiagos nėra nė vienos vakcinos sudėtinių dalių sąraše, bet žinutės apie ją plinta nesustabdomai.
2010 metais už grafeno sukūrimą buvo gauta Nobelio premija, tai ploniausia ir tvirčiausia medžiaga pasaulyje, ji sudaryta iš vieno sluoksnio anglies atomų.
Dėl savo išskirtinių savybių, elektrinio laidumo, skaidrumo, mechaninių savybių grafenas yra labai patraukli medžiaga patiems įvairiausiems taikymams: nuo jutiklių ir alternatyvios energetikos iki biomedicininių taikymų ar filtrų.
Grafeno oksidas ir jo struktūros mažai toksiškos ląstelėms, tačiau vis dar yra prieštaringų pranešimų, todėl grafeno oksidas medicinoje nenaudojamas.
Ši medžiaga yra naudojama telefono baterijose, jos pasižymi gera talpa, ilgaamžiškumu ir stabilumu.
Mitai ir tiesa apie grafeno oksidą
Dažniausiai sutinkamus teiginius apie grafeno oksidą 15min pakomentavo KTU docentas dr. E.Griškonis.
Pasak specialisto, grafeno oksido dalelės yra labai mažos. Tai nanometrinių matmenų lakštai iš grafito, kurie yra vos vieno anglies atomo storio.
„Moksliniuose tyrimuose jis plačiai taikomas ir tyrinėjamas, ieškomos įdomios jo savybės. Tiriamas elektrinis laidumas, mechaninis tvirtumas.
Kadangi tai yra itin plona medžiaga, grafeno oksido pagrindu gaminamos dangos pasižymi įdomiomis savybėmis. Tai gana plačiai įvairiais aspektais tyrinėjama medžiaga“, – apie tai, kas yra grafeno oksidas, kalbėjo E.Griškonis.
Pasak mokslininko, tai nėra nauja medžiaga – su įvairiomis anglies junginių formomis susiduriama nuo neatmenamų laikų.
E.Griškonis pasakojo, kad su grafenu žmonija pirmą kartą „susipažino“ tikriausiai dar tuomet, kai buvo įskelta pirmoji ugnis.
Su juo turime reikalų kiekvieną kartą, kai deginame kokį nors kurą.
-
Mokslininkai maitino vorus grafenu – rezultatas fantastiškas
-
Aptikta dar viena grafeno keistenybė, galinti tapti neribotu energijos šaltiniu
-
Jau netrukus bus pristatytas pirmasis grafeno pagrindo elektroninis įrenginys
-
Vienu šūviu keli zuikiai – mokslininkai sugalvojo, kaip naudingai panaudoti anglies dioksidą
Grafeno ir įvairių kitų anglies nanodarinių susidaro įvairių degimų metu.
Tačiau konkrečiai grafeno oksidas – grynoji medžiaga, yra išgaunama iš natūralaus grafito.
„Pavyzdžiui įkvėpęs dūmų žmogus gauna ne tik grafeno, bet ir anglies nanovamzdelių ir kitų anglies darinių – ten visa puokštė anglies nanodalelių.
Anglies nanovamzdeliai iš esmės yra grafeno lakštai, tik susisukę į vamzdelį, kaip koks vyniotinis“, – vaizdžiai kalbėjo mokslininkas.
Vakcinų sudėtyje grafeno oksido nėra
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose platinama dezinformacija, kurioje tvirtinama, neva šiuo metu registruotų ir naudojamų vakcinų sudėtyje gali būti net iki 99 proc. grafeno oksido.
Tai nėra tiesa. Visų pirma, vakcinų gamintojai jų sudėtį įpareigoti aiškiai pateikti vakcinų informaciniuose lapeliuose.
Šiuo metu Europoje patvirtintos „Pfizer-Biontech“, „Moderna“, „AstraZeneca“, „Janssen“ gamintojų pateikiamuose vakcinų lapeliuose aiškiai nurodoma, kad grafeno oksido nėra nė vienoje jų.
Be to, E.Griškonis akcentavo, kad tokios koncentracijos grafeno oksido tirpalo, kaip minima melagienose, negalėtų būti, o net daug mažesnės koncentracijos tirpalus ši medžiaga nudažo tamsia spalva, tad, jei jos būtų, vakcinų skystis būtų tamsiai rudos spalvos.
„Grafeno oksido koncentruota suspensija yra tamsios spalvos. Vos gramo ar pusės gramo litre tirpalas yra juodas, tarsi stipri arbata. Anglies dalelės skystį nuspalvina juodai ruda spalva“, – paaiškino mokslininkas.
Idėja naudoti vakcinose
Nepaisant to, kad grafeno oksidas šiuo metu registruotose vakcinose nenaudojamas, praėjusių metų pabaigoje Kinijoje buvo registruota paraiška patentui, kad tokia vakcina galėtų atsirasti.
„Kinai yra pateikę patentą koronaviruso vakcinai, kur grafeno oksidas būtų veikliosios vakcinos medžiagos nešėjas. Kadangi grafeno oksidas yra kaip plokščia molekulė, plokščias didelis lakštas, prie jo galima prikabinti įvairias tikslines stambias molekules, kurios ant jo būtų „transportuojamos“. Tokių nešėjų yra įvairių“, – dėstė E.Griškonis.
Tačiau mokslininkas pabrėžė, kad patentas – tik vienas iš pirmųjų žingsnių link vakcinos, toli gražu nereiškiantis, kad tokie skiepai išvys dienos šviesą.
„Yra patentuojama idėja, kad štai, ši medžiaga galėtų pasitarnauti vakcinoje.
Paraiška turi praeiti daugybę procedūrų, turi būti atliekama daugybė tyrimų patikrinimų ir įrodymų. Taip pat turi būti įrodyta, kad tokios vakcinos nėra toksiškos.
Tik tuomet gaunamas patentas, ir tik tada gali prasidėti kitas etapas – medicininių tyrimų“, – ramino mokslininkas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.
Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
