Neseniai lietuviškas tinklalapis paranormal.lt paskelbė rašinį, kuriame teigiama, jog milijardierius B.Gatesas remia pastangas genetiškai modifikuoti gyvulius. Straipsnis tikina, kad daugiausia paramos iš jo sulaukia skurdesnės šalys, nes B.Gatesas „turi fetišą bandyti sunaikinti mažiausius iš mūsų“.
Straipsnyje daugiausia cituojama tinklalapyje „The Exposé“ paskelbta publikacija.
Šis tinklalapis yra ne kartą skleidęs dezinformaciją ir melagienas, daugiausiai susijusias su COVID-19 bei vakcinomis.
Lietuviškame straipsnyje daugiausia manipuliuojama tikrais faktais. Tai, kad B.Gatesas ne kartą yra parėmęs bendroves, kurios dirba su genetiškai modifikuotu maistu, yra tiesa. Tačiau milijardierius tai daro ne siekdamas paversti maistą toksišku ir netinkamu vartoti.
Tikrasis B.Gateso planas ateičiai
Filantropas yra ne kartą kalbėjęs apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) ir jų galimą naudą ateityje.
Jis asmeniškai arba per bendrovę „Breakthrough Energy Ventures“ yra investavęs į kelias įmones, kurios siekia sukurti mėsos alternatyvas, pavyzdžiui, „Beyond Meats“, „Impossible Foods“, „Memphis Meats“, „Pivot Bio“.
Puslapyje technologyreview.com paskelbtame interviu B.Gatesas pasakojo apie genų modifikavimo privalumus ir sintetinės mėsos galimybes ateityje.
Milijardierius teigė, kad Afrikoje ir kitose neturtingose šalyse turės būti pasitelkta gyvulių genetika (angl. animal genetics), kad gaunamas jautienos kiekis smarkiai padidėtų, palyginus su ją gaminant susidarančiomis emisijomis.
Pasak jo, keista, kad JAV dėl vieno jautienos kilogramo susidaro gerokai mažiau teršalų nei Afrikoje.
Atkreipus į tai dėmesį, vykdant Billo ir Melindos Gatesų fondo veiklą, buvo pasinaudota Afrikos gyvulių sugebėjimu išgyventi per didelius karščius bei JAV jaučių dideliu produktyvumu. Jie buvo sukryžminti, taip išgaunant geresnius rezultatus ir mėsos, ir pieno gamybos srityse.
Tai nėra vienintelis laimėjimas, pasiektas prisidedant jo fondui.
Lietuviškame straipsnyje pažymėta, esą pats B.Gatesas niekada nevalgytų genetiškai modifikuotų gyvūnų, kurie esą „skirti vargšams ir jis išleidžia daug pinigų, kad tai įgyvendintų“.
Pats B.Gatesas teigė nemanantis, kad ateityje skurdžiausios šalys turės valgyti sintetinę mėsą. Tačiau jis tiki, kad visos turtingos šalys turėtų pereiti prie 100 proc. sintetinės jautienos.
„Prie skonio skirtumo galima priprasti, be to, teigiama, kad laikui bėgant jų skonis taps dar geresnis. Ilgainiui ši ekologiška priemoka bus palyginti nedidelė, kad būtų galima pakeisti žmonių elgesį arba pasitelkus įstatymus visiškai pakeisti paklausą“, – teigė B.Gatesas.
Tačiau tai padaryti vis dar yra sudėtinga, nes dauguma įstatymų vis dar neleidžia sintetinės jautienos vadinti mėsa, o tai žmones atgraso nuo jos vartojimo.
Ar GMO yra saugūs?
GMO yra augalas, gyvūnas ar mikroorganizmas, kurio genetinė medžiaga (DNR) buvo modifikuota. Paprastai tai atliekama perkeliant tam tikrą genetinę medžiagą iš vieno organizmo į kitą.
Paranormal.lt straipsnyje tvirtinama, kad B.Gateso pastangos padėti išgyventi didesniam skaičiui gyvūnų ir sudaryti sąlygas Afrikos bei Pietų Azijos vaikams gauti mėsos, pieno produktų, kiaušinių, yra melas.
„Tiesa, žinoma, yra ta, kad B.Gatesas nori sunaikinti maistinius gyvūnus genetiškai juos perprogramuodamas, kad jų mėsa, kiaušiniai ir pieno produktai taptų toksiški žmonėms vartoti“, – rašoma jame.
JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) yra paskelbusi, kad genetiškai modifikuotas maistas yra visiškai saugus ir žmogaus organizmui nekelia jokių pavojų.
Prieš jiems atsirandant mūsų parduotuvių lentynose, GMO produktai yra kruopščiai ištiriami ir užtikrinama, kad jie yra tokie pat saugūs vartoti, kaip ir kiti maisto produktai. Kai kurių GMO augalų maistinė vertė net padidėja.
Gali padėti išspręsti klimato problemas
Genetiškai modifikuota mėsa ateityje gali tapti puikia tikros mėsos alternatyva. Ji gaminama laboratorijose, naudojant gyvūnų ląsteles ir kultūrinę terpę (angl. culture medium), pavyzdžiui, embrioninį galvijų serumą arba patentuotą cukrų ir druskų mišinį.
Ne viena bendrovė jau propaguoja šią naują technologiją kaip būdą užauginti švaresnę ir saugesnę mėsą.
Net 29 bendrovės planuoja į rinką išleisti laboratorijoje užaugintą vištieną, jautieną, kiaulieną, jūros gėrybes, naminių gyvūnėlių maistą ir t.t.
Į kai kurias iš šių bendrovių yra investavęs ir pats B.Gatesas, kuris tiki, kad genetiškai modifikuota mėsa gali padėti išspręsti kai kurias aplinkosaugos problemas bei sumažinti nužudomų gyvulių skaičių.
Vienas tyrimas atskleidė, kad genų redagavimas galėtų padidinti fotosintezės efektyvumą, sumažinti karvių išmetamo metano kiekį, optimizuoti biokuro pasėlius ir atremti daugelį kitų klimato iššūkių.
Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, gyvulininkystė visame pasaulyje išskiria apie 14,5 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant ir klimatą ardantį metaną. Pastarasis susidaro virškinant augalinį maistą ir yra maždaug 28 kartus stipresnis už anglies dioksidą.
Apie 20 proc. karvių išmetamo metano yra išskiriama dėl tam tikros gyvūno genetinės sandaros. Todėl, pasak JAV informacinių technologijų ir inovacijų fondo, netrukus gali būti įmanoma sumažinti galvijų išmetamo metano kiekį pasitelkus genų redagavimą.
Parama skurdžioms šalims
„The Expose“ ir jo tekstą pacitavęs lietuviškas tinklalapis skaitytojus taip pat įspėjo, kad filantropas bando užvaldyti visus skurdžiausių pasaulio gyventojų maisto šaltinius.
B.Gatesas iš tiesų ne kartą yra skyręs pinigų, siekdamas sustiprinti Afrikos žemės ūkį, tačiau tai milijardierius daro ne norėdamas užvaldyti šį žemyną, o siekdamas padėti jam išbristi iš skurdo ir bado.
Nuo 2006 m. Billo ir Melindos Gatesų fondas išleido daugiau kaip 5 mlrd. dolerių Afrikos žemės ūkiui pertvarkyti. Jo pavyzdinė programa „Aljansas už žaliąją revoliuciją Afrikoje“ siekia, kad ūkininkai pereitų prie našesnės pramoninės žemdirbystės ir padidintų komercinių sėklų bei agrochemikalų rinkas. B.Gatesas teigia, kad šie metodai gali padidinti gamybą ir padėti ūkininkams išbristi iš skurdo.
Fondas taip pat padėjo sustiprinti sveikatos priežiūrą, padidinti sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių Afrikoje, paskatinti vietinių mokslinių tyrimų vykdymą bei lyčių lygybę, kovoti su maliarija ir kitomis ligomis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
