„Didžiosios Britanijos Vyriausybė: Po Antrosios Vakcinacijos Visam Laikui Prarasite Natūralų Imunitetą“ – tokia žinute mėnesio pradžioje pasidalijo nuolat dezinformaciją apie koronavirusą ir skiepus skleidžiantis portalas sapereaude.lt, vėliau šią dezinformaciją ėmė platinti ir „Laisvo laikraščio“ portalas.
Publikacijose vartojama sąvoka „natūralus imunitetas“ gali klaidinti skaitytojus, mat tekste kalbama visai ne apie pasyvų natūralų imunitetą, bet apie įgytą arba specifinį imunitetą, atsirandantį persirgus COVID-19 infekcija.
Kas yra imunitetas?
Kiekvienas žmogus, taip pat ir gyvūnas, turi specialią organų bei audinių sistemą, vadinamą imunine sistema arba imunitetu, kuris organizmą apsaugo nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitų genetiškai „svetimų“ medžiagų.
Imunitetas nėra kažkoks vienas organas ar veiksnys – jį sudaro kraujo ląstelės, limfmazgiai, blužnis, kepenys, užkrūčio liauka.
Visi jie turi savo funkcijas imuninės sistemos veikloje, kad veiktų ir formuotųsi imunitetas.
Imuninė sistema geba atpažinti svetimas (infekcines ir neinfekcines) medžiagas, jas identifikuoti bei pašalinti iš organizmo.
Imunitetas ypatingas tuo, kad jis būna dvejopas: įgimtas ir įgytas.
Įgimtas imunitetas yra paveldimas, todėl kartais vadinamas genetiniu.
Tokio imuniteto pavyzdys gali būti tai, kad žmogus neužsikrečia gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjais (pvz., šunų arba galviju maru) ir neserga jų ligomis.
Analogiškai – daugelis gyvūnų yra neimlūs žmogaus infekcinių ligų sukėlėjams. Įgimtas imunitetas susiformavo per ilgą makroorganizmų (žmogaus, gyvūno, augalo) ir mikroorganizmų (bakterijų, virusų) tarpusavio sąveikos evoliucijos laikotarpį.
Įgytas imunitetas turi būdingą specifiškumą – jis yra jautrus kitų infekcinių ligų sukėlėjams.
Imunitetas įgyjamas dviem būdais: persirgus tam tikra infekcine liga arba organizmą vakcinuojant nuo tos ligos.
Kodėl raginama skiepytis?
Vakcinos nuo COVID-19 ligos padeda organizmui pasiruošti apsiginti nuo koronaviruso, nerizikuojant patekti į ligoninę ar mirti.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina skiepytis ir persirgusius žmones – taip ilgiau apsaugant save nuo perspektyvos patekti į ligoninę susirgus COVID-19.
-
Nežinantys, ar skiepytis, pasimetę: eilės pas specialistus nusidriekė mėnesiams
-
„Superžmonės“: kodėl kai kurie žmonės turi antgamtiškai stiprų imunitetą COVID-19?
-
Trys ekspertai – apie imunitetą: kaip jis veikia ir kaip jį stiprinti
-
Kur ir kaip Vilniuje galima pasiankstinti sustiprinančiosios vakcinos nuo COVID-19 dozę
-
Trečia doze pasiskiepijusi I.Šimonytė: didelė dalis ministrų jau užsiregistravo skiepui
-
JAV leista vakcinų nuo COVID-19 stiprinamąja doze skiepyti visus pilnamečius
Dar viena priežastis, kodėl vertėtų pasiskiepyti net ir po ligos, yra ta, kad persirgusiems gerokai dažniau nei gavusiems skiepą pasireiškia šalutiniai reiškiniai.
Insultas yra 12 kartų dažnesnis, o kraujo krešuliai - 200 kartų dažnesni tarp užsikrėtusių SARS-CoV-2 virusu, nei tarp skiepytų nuo COVID-19 žmonių.
Tyrimas rodo, kad, net ir sergant lengva COVID-19 liga, daugumai pasveikusių pacientų pasireiškia viruso sukeltas inkstų pažeidimas.
COVID-19 vakcinos veiksmingai apsaugo nuo sunkių ligų, o už stipresnį natūraliu būdu įgytą imunitetą (persirgus liga) dažnai yra mokama didelė kaina.
Nustatyta, kad maždaug pusė dėl COVID-19 hospitalizuotų žmonių, po vienerių metų vis dar patiria su virusu susijusių sveikatos problemų, o pasveikimas gali užtrukti ilgiau nei metus.
Paslaptinga, reta, bet sunki COVID-19 ligos komplikacija vaikams ir paaugliams yra vaikų daugiasisteminio uždegiminio atsako sindromas (MIS-C).
Nuo 2020 m. gegužės JAV ligų ir kontrolės ir prevencijos centrui (CDC) buvo pranešta apie 5526 MIS-C atvejus jauniems žmonėms nuo 0 iki 20 metų, o 48 jaunuoliai mirė.
Skiepas reikalingas ir persirgus
Pasak medicinos mokslų daktaro, virusologo Sauliaus Čaplinsko, didžiausią imunitetą, žmogus įgyja persirgęs ir po to pasiskiepijęs, tačiau sergant yra didžiausia rizika blogai baigčiai.
„Tam ir yra reikalingi skiepai, kad galėtume apsisaugoti su mažiausia rizika. Po ligos pasiskiepijus antikūnų titras išauga 10 kartų.
Tačiau tiek persirgus, tiek pasiskiepijus po truputį imunitetas blėsta ir, labai klaidinga galvoti, kad užtenka vienos vakcinos dozės visam gyvenimui. Medikai niekada šito nesakė.
Buvo aišku, kad sustiprinančios skiepo dozės reikės, tik buvo neaišku, kada ir kokia ta dozė turės būti. Būtų labai neišmintinga po ligos nesustiprinti imuniteto vakcina, kai tam yra galimybė“, – įsitikinęs medikas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
