Pagrindinė problema tai, kad, norėdamas pasinaudoti paštomatu, žmogus su negalia – tarkim, silpnaregis, žemaūgis ar judantis vežimėliu – ne visuomet juo gali pasinaudoti savarankiškai. Kad galėtų atsiimti ar išsiųsti siuntą, žmogui su individualiais poreikiais dažnai prireikia palydovo, ir tai tampa iššūkiu, kadangi rasti lydintįjį asmenį ne taip lengva.
Rasti lydintįjį asmenį ne taip lengva.
Tarp dažniausiai minimų sunkumų – aptarnaujantysis personalas dažnai per toli įdeda siuntas, kurių asmeniui, turinčiam judėjimo ar kitokią negalią, negalima pasiekti ir išimti; neretai siuntos įdedamos į per aukštą spintelę, kurios negali pasiekti žemaūgis asmuo ar asmuo, turintis judėjimo negalią; siunta peradresuojama į kitą paštomatą, kurį asmeniui pasiekti sunku.
Atvejį nagrinėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) prezidentas Paulius Kalvelis neseniai kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu vienoje paštomatų tinklą valdančioje bendrovėje.
LASS vadovas, turintis regos negalią, internetu užsisakė prekę, tačiau negalėjo jos savarankiškai atsiimti paštomate. P. Kalvelis kreipėsi į bendrovę klausdamas, ar galėtų paštomato dureles atidaryti ne naudodamas PIN kodą, o alternatyviu būdu, tačiau tokia galimybė suteikta nebuvo.
LASS vadovas skunde Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nurodė, kad kitos paštomatų bendrovės jau siūlo alternatyvius durelių atidarymo būdus (QR kodas, atidarymas nuotoliu) ir teiravosi, ar nebuvo pažeistos jo, kaip žmogaus, turinčio negalią, teisės.
„Jei nebūtų technologinių galimybių pritaikyti paštomatus – galėtume suprasti. Tačiau tokios galimybės yra, kitos bendrovės jas ir siūlo. Pavyzdžiui, jei yra suteikiamas QR kodas – galiu jį atsispausdinti, tiesiog nuskenuoti paštomate, neturėdamas jokio sąlyčio su ekranu, ir durelės atsidaro.
Jei yra iniciatyvos ir noro, tai gerosios praktikos kuo puikiausiai diegiamos ir ne vien paštomatuose.
Nesakome, kad mums turi būti viskas 100 proc. pritaikyta. Bet juk pastebime, kad jei yra iniciatyvos ir noro, tai gerosios praktikos kuo puikiausiai diegiamos ir ne vien paštomatuose – pavyzdžiui, traukinių bilietų pardavimo automatai, pritaikyti bankomatai“, – situaciją nupasakojo P.Kalvelis.
Žada technologinius ir fizinius pakeitimus
Jis pridūrė, kad kartais taip pat nebūna galimybės pasirinkti žmonėms su negalia pritaikytą paštomatą, nes ne visi tiekėjai turi sutartis su tokių paštomatų tinklus valdančiomis bendrovėmis.
Egidijus Grigonis, Lietuvos paraplegikų asociacijos valdybos narys, priduria, kad vežimėliuose judantiems asmenims paštomatai taip pat beveik neprieinami.
„Jie įrengiami siaurose vietose, dažniausiai – ant siauro šaligatvio, nėra jokios galimybės šalia manevruoti. Nėra algoritmų, kad esant poreikiui prekė nebūtų dedama į viršutines lentynas. Kaip visgi jais naudojamės? Nesinaudojame arba prašome pagalbos“, – atvirai savo E. Grigonis.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba bendrovę, dėl kurios kreipėsi P. Kalvelis, įspėjo ir rekomendavo pritaikyti paštomatus, atsižvelgiant į LASS rekomendacijas.
Bendrovė savo ruožtu patikino, kad šiuo metu kiekvieną panašų atvejį sprendžia individualiai, taip pat inicijuoja auditą, kurio metu bus įvertintas paslaugų prieinamumas ir vėliau diegiami technologiniai ir fiziniai pakeitimai, atsižvelgiant į žmones su negalia vienijančių organizacijų rekomendacijas.
Skatina atsižvelgti į individualius poreikius
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTA) teigia, kad visų pirma turėtų būti skatinamas verslo supratingumas dėl asmenų, ne visada galinčių savarankiškai pasinaudoti paštomatu. ANTA išvardija bent keletą patobulinimų, kurie paštomatais leistų naudotis įvairioms visuomenės grupėms:
- turėtų būti gerinama sistema, kuri leistų pasirinkti siuntos išsiuntimo/pasiėmimo aukščio spintelę;
- turėtų būti plėtojamas skiriamųjų ženklų (lipdukų) klijavimas ant siuntos, įspėjantis apie tai, kad siunta nebūtų dedama aukštai;
- valdymo ekranas turėtų turėti valdymo funkciją nusileisti žemiau ar aukščiau;
- turėtų būti įgarsinama valdymo ekrane esanti informacija.
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2023 m. pabaigoje mūsų šalyje gyveno apie 224,9 tūkst. asmenų su negalia, palyginti su 2022 m., šis skaičius šiek tiek padidėjo. Apie 65 proc. šių asmenų susiduria su judumo problemomis.
Atkreipiamas dėmesys, kad, įvairių šaltinių duomenimis, nuo 5 proc. iki 10 proc. populiacijos bent kartą kažkuriuo savo gyvenimo periodu susiduria su judumo problemomis (tai gali būti laikinas nedarbingumas, tėvai, vežiojantys vaikus vežimėliuose, senatvė).
