Bet ar argumentai, kodėl jie yra prieš, įtikinantys?
Visoje kakofonijoje galima išskirti bent keletą. Pirmasis, kad Vyriausybė vietoje to, kad didintų mokesčius ir karpytų biudžetą, galėjo jau seniai pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo. Taip pat nuolat brukama mintis, kad politinė valdžia galėtų sutramdyti komercinius bankus. O jei sutramdyti nepavyktų, tegul Andrius Kubilius pagaliau įsteigia valstybinį banką, t.y. įgyvendina seną kai kurių stambių interesų grupių svajonę.
Ir spausdami verslą naujais mokesčiais valdantieji kažkodėl atranda argumentų nesimažinti atlyginimų sau arba vis iškyla aikštėn atskirų valdiškų institucijų atlyginimų dydžiai, kurie visiškai nekito, nepaisant paskelbto taupymo vajaus.
Sunku būtų nesutikti, kad valdančiosios daugumos sprendimai per naktį pakeisti mokesčių sistemą, ne visi buvo teisingi, buvo privelta klaidų, ne tik techninių, bet ir esminių, konceptualių, ką A.Kubilius gebėjo pripažinti tik po sausio riaušių prie Seimo.
Ir spausdami verslą naujais mokesčiais valdantieji kažkodėl atranda argumentų nesimažinti atlyginimų sau arba vis iškyla aikštėn atskirų valdiškų institucijų atlyginimų dydžiai, kurie visiškai nekito, nepaisant paskelbto taupymo vajaus. Ir vietoje griežto reikalavimo, girdime premjero verkšlenimus, kad, girdi, Lietuvos banko ar kitos svarbios institucijos darbuotojai už kvalifikaciją privalo gauti daug.
Bet vietoje to, kad opozicija naršytų tokių įstaigų buhalterinius duomenis su apvaliais skaičiukais, ji, čia švelniai tariant, užsiima jau spėjusiu įsiėsti politikavimu. Turiu omenyje tą patį valstybinį banką, tą patį TVF arba spaudimą švedų kapitalo komerciniams bankams. Lyg už sienos nebūtų Latvijos, lyg nebūtų patirties su valdiškais bankais, kurie parceliavo lėšas kairėn dešinėn pagal politinius užsakymus, lyg nebūtų supratimo, kad verslui, nelygu jis bankinis ar tik paprasta lentpjūvė, įsakyti galima tik Lukašenkinėj Baltarusijoje.
Žmogeliui klausantis kalbėjimų, kaip darbiečiai ar socdemai siūlo kapstytis iš krizės, o paskui vieno kito nepriklausomo likusio ekonomisto, Lietuvoje pasidaro dar niūriau nei toji krizė – tie, kurie valdo ar pretenduoja valdyti valstybę, yra tiesiog lengvai už siūlelių traukomos marionetės. Kas sumoka pinigėlį, tas ir gauna vaidinimėlį.
