Ada Jonušė: Vakarų fronte vakarėlis užtrump‘intas

Kad virš Vakarų pasaulio politinio žemėlapio niaukiasi debesys, aišku vėliausiai nuo tada, kai Didžioji Britanija trinktelėjo išsižiojusiai Europos Sąjungai Brexit durimis. Bet tai galėjo atsitikti ir bet kada anksčiau. Prancūzijoje vietos rinkimus laimėjus Marine LePen, Austrijoje prezidentu tapus dešiniųjų populistui Norbertui Hoferiui (kas dabar jau rimtai gresia įvykti), Vokietijos naujai to paties kraujo partijai Alternative für Deutschland (AfD – Alternatyva Vokietijai) patekus į valdančiąją koaliciją vienoje iš šalies žemių.
Ada Jonušė
Ada Jonušė / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Bet kol visi šie scenarijai taip ir neišsipildė, buvo galima žiūrėti į populistų pasispardymus kaip į išdykusių vaikų muštynes smėlio dėžėje: „Ach, žinote, nieko čia tokio. Juk vaikai! Jiems reikia išlieti energiją.“ Na, užmerkiant akį į vieną kitą atvejį kaip Aleksio Cipro valdymą Graikijoje, Podemos pasirodymą Ispanijoje, kuris, beje, jau pažabotas, ar autoritarinio tipo lyderius Vengrijoje bei Lenkijoje. Pastaruosius galima patogiai nurašyti apskritai mažiau civilizuotiems rytų europiečiams, o Graikija, na, būkime atviri, tarp mūsų kalbant, kas į ją pastaraisiais 20 metų žiūrėjo kaip į rimtą politinį ar ekonominį veikėją?

Tokiomis nuotaikomis ir toliau sau gyveno išrinktieji galingieji politikai, garsieji ekspertai, turtingieji koncernai, garbingieji komentatoriai, naivieji-racionalieji piliečiai ir pasaulį-dar-pakeisiantys-bet-geriau-kol-kas-pasitūsinkim Y kartos atstovai. Bet po „Brexito“ pagirių visi -iejiima po truputį busti ir su siaubu ruoštis rudeniui, kur JAV triumfuoti planuoja galingiausio pasaulio politiko mundurą jau besimatuojantis absurdo karalius Donaldas Trumpas. Lyg vis užaugti nenorėję Piteriai Penai dabartinės pasaulio sistemos lyderiai staiga suvokė, kad jiems nebe 20, o 40 ir vakarėlis jau seniai baigėsi: tėvų alkoholis išgertas, tualetas apvemtas, o mamos krištolinės šampano taurės sudaužytos.

Nors ištarti „Karalius nuogas“ nėra lengva, norintieji neleisti populizmui išsikeroti, privalo kad ir per sukąstus dantis tai praktikuoti.

Pasaulį apskriejusiame laiške „5 priežastys, kodėl laimės Trumpas“ garsus režisierius, scenaristas, Oskaro laimėtojas ir užkietėjęs kairysis Michaelas Moore’as negailestingai toliau daužo Piterių Penų svajas. „Visiškai neabejoju, kad jei žmonės galėtų balsuoti sėdėdami ant savo sofos namie per X-box ar „PlayStation“, Hillary triuškinančiai laimėtų. Bet Amerikoje taip reikalai nevyksta. Žmonės turi išeiti į namų ir stotis į eilę balsuoti. Ir čia yra lapkričio problema – kas turės labiausiai motyvuotus ir įkvėptus rinkėjus, kurie ateis balsuoti? Jūs žinote atsakymą. Kieno pamišę fanai atsikels 5 ryto rinkimų dieną ir nenuilstamai suksis visą dieną, kol paskutinis balsavimo punktas užsidarys, užtikrindami, kad kiekvienas Tomas, Dickas ir Harris (ir Bobas, ir Joe, ir Billy Bobas, ir BillyJoe, ir BillyBobJoe) nuėjo balsuoti? Būtent.“

Ka daryti? Genialumas neslypi paprastume

Taigi, kas vyksta? O čia ir prasideda velniava, mat norintiems suvokti populizmo, stiprėjančio nacionalizmo ir nuogo absurdo bangą Europoje ir už Atlanto dažnai minėti -ieji pateikia tokio paties sudėtingumo atsakymus kaip ir patys populistai. Elitas nesupranta žmonių, uždainuoja populistai. Tauta yra durna, atitaria ekspertai. Europos Sąjunga bloga, bliauna vienas choras. Turime mažinti biurokratiją, pritaria valdantieji. Grąžinsim balsą žmonėms vs. žmonės yra pikti. Musulmonai – teroristai (ši skanduotė bene vienintelė, kurios nepritaikysi kairiesiems populistams) vs. migracijos krizė suvaldyta blogai. Žiniasklaida meluoja vs. žiniasklaida vaikosi skambių antraščių.

Kol atsakymai į populizmą yra lietuviško popso lygio, paaiškinančio žmonių santykių krizę kaip „Aš tave mylėjau, bet tylėjęs, negalėjau.“, bent triskart mažiau lėšų nei Hillary rinkiminei kampanijai turintis Trumpas toliau renka balsus, blevyzgodamas absurdą ir daugiausiai pinigų leisdamas beisbolo kepurėlėms ir tušinukams su užrašais „Let's make America great again“ („Sugrąžinkime Amerikai didybę“).

Nors ištarti „Karalius nuogas“ nėra lengva, norintieji neleisti populizmui išsikeroti, privalo kad ir per sukąstus dantis tai praktikuoti. Karalius nuogas, nes:

– turtingiausiose valstybėse didelė dalis piliečių jau ilgai nebelaimi iš dabartinės ekonominės sistemos;

– idėja, kad vienos mažos grupės praturtėjimas ves į visos visuomenės praturtėjimą (trickle-down efektas) žlugo;

– didėjanti nelygybė kenkia visai šalies ekonomikai;

– iš globalizacijos laimėjo tik dalis Vakarų visuomenės.

– tolerancijos brukimas neatvedė prie besąlyginės meilės visiems imigrantams.

Žinau, liežuvis apsiverčia sunkiai.

„Ekonomikos augimo privalumai turi būti plačiau dalinami šalyse ir tarp šalių socialinės įtraukties skatinimui“. Ir ne, tai ne kokio Prancūzijos universiteto marksistų būrelio aktyvistų manifestas, smagiai aplaistytas raudonu vynu ir žolyte prabangioje jaunųjų socialistų tėvų viloje. Ne, tai – neseniai vykusio G20, galingiausių dvidešimties pasaulio valstybių, Finansų ministrų ir Centrinių bankų vadovų susitikimo Čengdu (Kinija) rezoliucija.

Tarptautinis valiutos fondas rašo, kad, didėjant socialinei ir ekonominei nelygybei, liberali laisvosios rinkos sistema gali prarasti politinę paramą.Neseniai Vokietijoje lankęsis buvęs investicijų bankininkas, o dabar JAV Finansų ministras JacobasLewrėžė tokią kairuoliškąkalbą, kad, pasak „Die Zeit“, kilo klausimų, ar Lew kartais nedirba BernieSanderso patarėju.

McKinseyGlobal Institute studija daug ką pasakančiu pavadinimu „Poorer than their Parents?“ („Neturtingesni nei tėvai?“) rodo, kad 25-iose aukštų pajamų šalyse daugiau nei 65% namų ūkių pajamos tarp 2005 ir 2014 metų stagnavo arba krito. Laikotarpyje tarp 1993 ir 2005 tokių namų ūkių šiose šalyse buvo 2%. Analizuodamas šiuos skaičius „Financial Times“ vyriausiasis ekonomikos komentatorius Martinas Wulfas siūlo reformuoti kapitalizmą sumažinant finansų sektoriaus įtaką, dėti daugiau tarptautinių pastangų užtikrinant, kad pasaulio turtingieji neišvengtų mokesčių, ir teikti pirmenybę kovai su klimato atšilimu, o ne dar vienai laisvosios prekybos sutarčiai.

Nemažai idėjų pažėrė ir G20 Finansų ministrai: griežta kova su mokesčių rojais, didesni mokesčiai nekilnojamam turtui, pasaulinis finansinių sandorių mokesčio įvedimas. Akivaizdu, kad, nors ir kokias priemones pasirinkspasaulio galingieji, jos garantuotai veiks tik tada, jei pagal taisykles žais visi žaidėjai. Ir tai turi įvykti labai greit, nes kitą kartą prie stalo sės Donaldas Trumpas, Marine Le Pen ir Beppe Grillo. Būtent.

Ekonominės pasaulio sandaros reformos nėra vienintelis kelias į kovą su populistais, bet jau nebloga pradžia. Ir nepamirškime – karalius nuogas.

Ada Jonušė yra Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovė, tarptautinio ICT ir verslumo renginio #SWITCH! vadovė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kištukiniai lizdai su USB jungtimi: ekspertas pataria, ką reikia žinoti prieš perkant
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas