Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas yra baudžiamasis nusižengimas numatytas Baudžiamojo kodekso 247 straipsnyje. Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas ar skelbtinumas, įtvirtintas ir Baudžamojo proceso kodekso 177 straipsnyje.
Taigi ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro leidimo – baudžiamojo nusižengimo sudėties samprata neatskiriama nuo atitinkamų baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų sisteminio, loginio aiškinimo.
BPK 177 straipsnio 1 dalis savo ruožtu numato absoliutų draudimą skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius. Kartu nustatyta, kad kitais atvejais ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina.
Ši nuostata yra sukonkretinta BPK 177 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog reikiamais atvejais prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kad draudžiama be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis. Tokiais atvejais asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 247 straipsnį.
Taigi BPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys (proceso dalyviai ar kiti asmenys, matę atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, žinantys ikiteisminio tyrimo duomenis), kurie gali būti BK 247 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektai – vykdytojai.
Tai reiškia, BK 247 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą gali padaryti tik specialusis subjektas – proceso dalyvis ar kitas asmuo, matę atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, žinantis ikiteisminio tyrimo duomenis ir prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno įspėtas (pasirašytinai), kad be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis draudžiama.
Kiti asmenys, atskleidę ikiteisminio tyrimo duomenis ir neatitinkantys specialiojo subjekto požymių, negali būti pripažįstami nusižengimo, numatyto BK 247 straipsnyje, subjektais – vykdytojais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2005 metais yra paaiškinęs, kad kitaip suprantant ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo – baudžiamojo nusižengimo subjektą – vykdytoją, t. y. juo pripažįstant bet kurį kitą asmenį (ne proceso dalyvį ar asmenį, nemačiusį atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų), atskleidusį ikiteisminio tyrimo duomenis be leidimo, būtų pažeidžiami konstitucinio lygybės principo reikalavimai, nustatant baudžiamosios atsakomybės pagrindus.
Tokią BK 247 straipsnyje nurodytos veikos subjekto – vykdytojo sampratą suponuoja ir tai, kad šiame straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia.
Tai reiškia, kad šią veiką darydamas asmuo supranta, kad jis atskleidžia baudžiamosios bylos duomenis, kad ši byla dar nėra nagrinėjama teisiamajame posėdyje, kad šiems duomenims atskleisti būtinas šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro leidimas, kad jis yra įspėtas neatskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų. Asmuo taip pat žino, kad, pažeidus įspėjimą, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Suprantama, kad taip suvokti teisinę situaciją, numatytą BK 247 straipsnyje, gali tik asmenys, pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat užsiminė ir apie tai, kad jei ikiteisminio tyrimo duomenis be leidimo atskleidžia ne aukščiau įvardintas specialusis subjektas, atsakomybė turėtų iškilti atitinkamiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams, be kurių neteisėtų veiksmų (pvz., tarnybos pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo) šių duomenų atskleidimas iš esmės būtų neįmanomas.
Tad šiuo atveju, sprendžiant teisinės (žinoma ne politinės ) atsakomybės ir jos pobūdžio klausimą tereikia įvertinti ar prokuroras ką nors iš politikų pasirašytinai įspėjo dėl ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo.
Sprendžiant iš viešų prokuratūros komentarų, kad jokia žala ikiteisminiam tyrimui nebuvo padaryta, panašu į tai, kad tolesnis teisinės atsakomybės klausimas labiausiai neparankus būtent prokuratūrai, kuri neabejotinai žino ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vystomą praktiką dėl teisinės atsakomybės, už ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą, naštos pasiskirstymo.
