Dabar, kai esu jaunas žmogus, besidomintis savo valstybės ateitimi, galimybė balsuoti man būtų labai reikšminga. Tad kyla klausimas, ar balsavimo nuo 16-os metų reikia tik man, ar visgi visai Lietuvai?
Vis dažniau apie #Vote16 išgirstu iš bendraamžių, o šį pavasarį Lietuvos jaunimas išreiškė ir oficialią poziciją Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) asamblėjoje. Ši idėja suvienijo tris skirtingų politinių pažiūrų organizacijas: Lietuvos liberalų jaunimą, Jaunųjų konservatorių lygą ir Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungą. Žinant, jog daugelis jaunimo organizacijų narių dar neturi aštuoniolikos metų, galima teigti, kad pozicija tikrai lemia jaunų žmonių, norinčių balsuoti, interesus.
Jeigu norvegų dramaturgas Henrikas Ibsenas būtų gyvas, šioms mano mintims, jog Lietuvoje reikia balsavimo nuo šešiolikos metų, turbūt neprieštarautų. Būtent jis yra pasakęs, jog dauguma visada sulaukia dėmesio, o mažuma – ne. Perfrazuodami šią mintį, atkreipkime dėmesį į faktą, jog šiuo metu Lietuvos demografinį pagrindą sudaro senstančioji visuomenės dalis. 2017-ųjų metų duomenimis, Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės (<65 m.) sudaro trečdalį visų gyventojų. Būtent šie pensijinio amžiaus žmonės labai noriai balsuoja rinkimuose, o politikai jiems pataikauja, žarstydami pažadus dėl ateityje didėsiančių pensijų ar mažėsiančių kainų.
Akivaizdu, jog šalies demografinė situacija yra itin opi problema. Migracija, mažas gimstamumas, pensijinio amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas veikia daugelį politikos sričių. Jaunimo politika – ne išimtis.
„Praktinė politika, kuri savaime yra labiau pragmatiška nei idealistiška, teigia, jog grupės, kurių yra mažiau – atstovaujamos silpniau“, – teigia Valstybinės jaunimo reikalų tarybos narė, Europos liberalaus jaunimo (LYMEC) valdybos narė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentė Deimantė Rimkutė.
Šalyje likus mažiau jaunimo, politikai verčiau kalba vyresnei auditorijai aktualiomis temomis, o jaunimo politikos klausimai dažniausiai lieka antrame plane. Dėl šios priežasties mes, jaunimas, norime balsuoti nes, pavyzdžiui, dabar itin aktualūs švietimo klausimai yra svarbiausi mums, moksleiviams, o ne suaugusiesiems. Rinkimuose vis aktyviau balsuojanti jaunimo dalis turėtų įgauti daugiau įtakos, jog valstybės politikos sprendimai būtų naudingesni jaunam žmogui.
Siekiant balsavimo nuo 16-os metų įteisinimo taip pat labai svarbu paminėti ne tik tai, jog jaunimas – auganti nauja rinkėjų karta, bet ir kitą aspektą – pilietinį ugdymą. Emigracijos mastams vis didėjant matome liūdną statistiką – 2016-aisiais Lietuvą paliko tiek, kiek gyvena Marijampolėje – 50 000 Lietuvos gyventojų. Europos migracijos tinklo duomenimis, net 55,2 proc. mano bendraamžių dar mokyklos suole galvoja apie emigraciją. Dažnu atveju aštuoniolikmečiai, nusivylę savo šalimi, išvyksta iš savo gimtųjų miestų ir jiems atsiranda svarbesnių prioritetų nei balsavimas rinkimuose. Tuo tarpu šešiolikmečiai vis dar aktyviai veikia savo bendruomenėse bei mokosi pilietiškumo. Jeigu jiems būtų leista balsuoti, tuomet išsiugdytų įprotis atlikti pareigą valstybei ir jaunuoliai, tikėtina, eitų balsuoti ir vėliau.
Galima teigti, jog pilietinis ugdymas yra ir demografinės situacijos padarinys. Nors šeima bei mokykla turėtų įdėti didžiausią indėlį į jauno žmogaus pilietinį švietimą, Lietuvoje turime ir daug aktyvių jaunimo organizacijų. Jei nevyriausybinės jaunimo organizacijos pradėtų vesti pilietinio ugdymo pamokas, jos taptų interaktyvesnės ir labiau priimtinos jaunam žmogui. Taip automatiškai padidėtų susidomėjimas pilietiniais procesais dar mokyklos suole. Kadangi visuomenei reikia stiprių, intelektualių, turinčių kritinį mąstymą jaunų žmonių, tai būtų puikus žingsnis gerovės link. Gerovė juk neateis savaime – jauni žmonės turi būti ugdomi nuo mažens.
Tačiau kol kas Lietuvos jaunimas vis dar yra laikomas žmonių grupe, kuri turi mažiausiai kompetencijų, yra naivi ir ja lengva manipuliuoti. Man iškart kyla klausimas, kuo skiriasi Lietuvos šešiolikmetis nuo šešiolikmečio, gyvenančio kitose Europos valstybėse? Austrija, Estija, Malta – tai ES šalys, kuriose jau yra visiškai arba dalinai suteikta balsavimo teisė šešiolikmečiams. Pavyzdžiui, Austrijoje balsavimo amžius visų lygmenų rinkimuose buvo sumažintas jau 2007-ais metais – rezultatai tik teigiami. Be to, praėjusių metų lapkričio 22–24 dienomis vykusioje Europos Jaunimo Forumo Generalinėje Asamblėjoje buvo teigiama, jog balsavimo amžius turi būti sumažintas iki 16 metų, nes moderniai visuomenei yra būdingi nuolatiniai pokyčiai ir diskusijos, o balsavimo amžius ir anksčiau istoriškai keitėsi.
„Lietuviškame ar pasauliniame diskurse minimų veiksnių, kodėl politinis amžius ankstėja, ne vienas. Vieni mano, kad pats demokratiškumas suponuoja įvairesnių grupių įtraukimą – balsavimas nuo 16 m. yra demokratijos plėtros dalis“, - dėsto Valstybinės jaunimo reikalų tarybos narė, Europos liberalaus jaunimo (LYMEC) valdybos narė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentė D.Rimkutė.
Kiti kalba apie praktinį priemonės veikimą, motyvuoja pasauline praktika, kuri dažniausiai pasiteisina: jauni žmonės ugdosi įprotį balsuoti, jaunimo klausimai tampa aktualesni bei politikoje daugėja jaunimo. Prieidama išvadą galiu teigti, jog balsavimo teisė yra pagrindinė dalyvavimo demokratiniuose procesuose forma. Jaunas žmogus turi turėti teisę balsuoti, kadangi dauguma politinių sprendimų yra orientuoti būtent į jo ateitį. Taigi ateitį – jaunimui.
Agnė Baltrūnaitė yra Kauno liberalaus jaunimo pirmininkė.
