Norint užtikrinti produktyvų ir sklandų komandos veikimą, darbuotojų psichikos sveikata būtina rūpintis nuolat. Tačiau šiandieniniame kontekste tai tapo didesniu galvosūkiu nei įprasta − ir dėl padidėjusio mūsų jautrumo, ir dėl to, kad pandemija trikdo įprastą psichikos sveikatos paslaugų užtikrinimą.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimu, daugiau nei 60 proc. iš 130 apklaustų šalių nurodo, kad psichikos paslaugų teikimas jose yra sutrikęs net ir labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
Ir nors paprastai susidūrę su sunkumais, nežinomybe ir stresu atsigręžiame į sau artimiausius žmones, šiandien dideles viltis gyventojai deda ir į savo darbdavius. Pasaulinio ryšių su visuomene tinklo „Edelman“ tyrimas atskleidžia, kad daugiau nei 50 proc. žmonių patikimiausiu informacijos šaltiniu pandemijos kontekste laiko būtent darbdavius.
Todėl organizacijoje svarbu puoselėti kultūrą, kuri kiekvienam darbuotojui padėtų suprasti svarbų dalyką – kalbėtis apie psichikos problemas ir ieškoti sprendimo būdų nėra gėdos ar silpnumo požymis.
Kalbėtis apie sunkumus − nėra silpnumo požymis
Suvokdami darbuotojų lūkesčius pandemijos akivaizdoje turėti daugiau aiškumo ir ramybės, darbdaviai gali tapti proveržio rūpinantis savo ir aplinkinių psichikos sveikata dalimi.
Pirmasis pokytis, kurį turėtume stengtis įnešti, yra labai glaudžiai susijęs su santvarka, iš kurios mūsų šaliai išsivaduoti pavyko prieš trisdešimt metų. Dėl jos mūsų suvokimas apie psichikos sveikatą dažnai, deja, vis dar netikslus – sutrikimus ir sunkumus esame linkę stigmatizuoti ir maskuoti, tad neretai bijome apie tai kalbėti, o ilgainiui tai sukelia dar didesnių problemų.
Todėl organizacijoje svarbu puoselėti kultūrą, kuri kiekvienam darbuotojui padėtų suprasti svarbų dalyką – kalbėtis apie psichikos problemas ir ieškoti sprendimo būdų nėra gėdos ar silpnumo požymis. Tam tikrais momentais parodyti savo pažeidžiamumą yra didelė stiprybė.
Tokią kultūrą turėtų diegti bei stiprinti visos verslo organizacijos. Pavyzdžiui, „Swedbank“ jau ilgą laiką iškilus krizinėms situacijoms siūlo psichologų pagalbą, yra rengiamos paskaitos apie emocinius sunkumus ir jų atpažinimą, yra suburta vidinių mentorių bendruomenė, kaip galimybė darbuotojui turėti partnerį aptarti profesiniams iššūkiams. Taip parodoma, kad kalbėjimas apie savo emocijas ir psichologinę būklę yra būtinas, suteikiama galimybė tuos pokalbius pradėti čia pat, organizacijoje, kurioje dirbama.
Ne mažiau svarbu suteikti įrankius, kurie darbuotojams padėtų savo mintimis ir patirtimis dalintis taip, kaip jiems atrodo patogiausia ir saugiausia. Dar prieš prasidedant karantinui „Swedbank“ organizacijos viduje buvo įkurta emocinės paramos linija, šiuo metu pilotuojama išmanioji programėlė „Mindletic“, kad rūpimus klausimus darbuotojai galėtų užduoti jiems priimtiniausiu ir mažiausiai streso keliančiu būdu. Svarbu, kad darbuotojai žinotų, jog yra galimybė gauti pagalbą ir tuo pačiu tai padaryti jiems priimtinu būdu.
Nepamirškime ir vadovų
Organizacijoje ne ką mažiau svarbu edukuoti ir visą komandą, kad kylančias psichikos sveikatos problemas kolegos gebėtų atpažinti ne tik savyje, bet ir kituose.
Neretai darbuotojai pastebi, kad šalia esantis kolega nesijaučia gerai, tačiau negalėdami atpažinti signalų, bijo juos interpretuoti klaidingai arba tiesiog praleidžia pro akis. Galiausiai, nežino, kaip prieiti prie kito žmogaus ir paskatinti papasakoti apie savo problemas, kaip pasiūlyti pagalbą.
Krizės metu bandydami padėti savo darbuotojams, jie patys neretai gali pasijusti vieniši, pavargę ir išsekę.
Darbdavio lyderystė šioje srityje čia, kaip niekada, svarbi. Jie turi suteikti žinių ir įrankių, leidžiančių spręsti viduje kylančias problemas ir imtis reikalingų priemonių. Verslo organizacijos tam gali naudoti ne tik savo sukurtą turinį, tačiau ir kitų profesionalų išteklius.
Kaip vieną iš būdų, galima pasitelkti mokymosi platformos „LinkedIn Learning“ turinį šia tema, kad darbuotojai net ir savarankiškai galėtų gilinti savo emocinio atsparumo bei pagalbos kitiems žinias.
Galiausiai, kalbėdami apie emocinę paramą darbuotojams, neturėtume pamiršti ir vadovų emocinės būklės. Krizės metu bandydami padėti savo darbuotojams, jie patys neretai gali pasijusti vieniši, pavargę ir išsekę.
Todėl kalbėdami apie bendrą įmonės darbuotojų psichikos sveikatos būklę, būtinai įtraukite ir didesnėms ar mažesnėms darbuotojų komandoms vadovaujančius vadovus. Organizacijoje kuriant pagalbos psichikos sveikatai priemones, reikia pasirūpinti, kad jos būtų prieinamos bei tinkamos ir vadovams.
Agnė Jonaitytė-Karalienė yra „Swedbank“ Personalo tarnybos vadovė.
