Prieš gerą mėnesį, nepaisydami Prezidento veto, įsteigė iš esmės lygiagretų diplomatų, pavadintų „Seimo atstovais“, tinklą, kur pasiskirs savus ir savo sprendimu. Prezidentui, kuris atsakingas už užsienio politiką, nedalyvaujant.
Paskui, prieš kelias savaites, konservatorių ir liberalų koalicija „pamokė“ teismus atmesdama Dalios Višinskienės kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, nes valdantiesiems tiesiog nepatiko jos išnagrinėta byla. Taigi, dabar jau kiekvienas teisėjas žino, kad jei politikų vertinimu „blogai“ išspręs bylą, tuomet jo karjerai bus galas.
Dabar – Žvalgybos kontrolierių įstatymo priėmimas. Net dviejų žvalgybos kontrolierių poreikis motyvuojamas žmogaus teisių apsauga nuo nepagrįstų, perteklinių žvalgybos veiksmų. Ta nuoroda į žmogaus teises tam tikra prasme „išjungia“ kritinio mąstymo „saugiklius“ ir įstatymas, ypač jei jo neskaitai, tampa patraukliu ar bent neutraliu ir neverčia suklusti. Tad nors formaliai idėja yra graži, kaip visuomet, velnias slypi detalėse.
Tad nors formaliai idėja yra graži, kaip visuomet, velnias slypi detalėse.
Pirma, žvalgybos kontrolierių, kurio „super-žvalgo“ galios leis kontroliuoti visas žvalgybą vykdančias institucijas, skirs Seimas, Seimo Pirmininko teikimu. Taigi, parinks valdančiosios daugumos deleguotas Seimo Pirmininkas ir nubalsuos ta pati dauguma. Kitais atvejais, skiriant, pavyzdžiui, VSD vadovą, kandidato parinkime ir paskyrime valdžių galios išskaidytos tarp Prezidento ir Seimo.
Ne gana to, taip jau susiklostė, kad, mūsų atveju, Seimo Pirmininkė yra ir politinės korupcijos byloje teisiamos partijos pirmininkė. Deja ir su visa pagarba asmeniui, bet tai tenka pripažinti. Toks istorinis faktas, nes teisiama valdančioji partija, o jos ryšiai su MG Baltic koncernu išryškėjo būtent žvalgybos, kurią dabar taip imtasi „kontroliuoti“, dėka. Kai MG Baltic byla „dega“ teisme, turėtume tikėtis teisiamos partijos geranoriškumo žvalgybininkų atžvilgiu? Bijau, kad yra rizikinga to tikėtis.
Ir tai ne pabaiga. Politikai (ta pati valdančioji dauguma) žvalgybos kontrolierių bet kada galės atleisti, jei tik pareikš nepasitikėjimą. Taigi, asmuo, kuris visų Lietuvoje veikiančių žvalgybos institucijų atžvilgiu turės iš esmės neribotas galias, visuomet žinos, kad jeigu politikų nurodymų neklausys, jis bet kada galės būti „patrauktas“ prisidengus kokiu gražiu pretekstu. Pavyzdžiui, „negeba organizuoti darbo“. Juolab, kad pasitikėjimas yra psichologinis santykis, kurio ir motyvuoti faktais labai nereikia, nes nepasitikėti gali dėl daug ir labai abstrakčių dalykų. Faktas, kad atleidimo dėl politinio nepasitikėjimo galimybė žvalgybos kontrolierių darys pažeidžiamu, o, panaudota praktikoje, menkins ir visą žvalgybą kaip tokią. Tai palanku tik valstybės priešams, bet tikrai ne tiems, kurie rūpinasi jos saugumu.
Dabar apie būsimas žvalgybos kontrolieriaus galias. Žvalgybos kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turės iš esmės neribotas teises, kurios jį iš esmės padarys „super žvalgu“, ir jis vienu metu matys visas žvalgybos institucijas kur kas geriau, nei jos šiuo metu mato viena kitą. Jis galės:
„1) patekti į žvalgybos institucijų tarnybines ar kitas jų teisėtai valdomas ar naudojamas patalpas, teritorijas, transporto priemones ar į kitus objektus, jeigu tai būtina žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti;
2) susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, kuria disponuoja žvalgybos institucija, jeigu toks susipažinimas yra būtinas žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti, ir ja naudotis, išskyrus informaciją apie įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę ir iš užsienio partnerių gautą informaciją;
3) gauti dokumentus, įskaitant dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos <...> ;
4) gauti žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų pavaduotojų motyvuotus teikimus teismo sankcionuojamiems žvalgybos informacijos rinkimo veiksmams atlikti;
5) gauti žodinius ir (ar) rašytinius žvalgybos pareigūnų ir kitų su žvalgybos kontrolieriaus tyrimu susijusių asmenų paaiškinimus;
<...>
9) gauti motyvuotas apygardų teismų nutartis teismo sankcionuojamiems žvalgybos informacijos rinkimo veiksmams atlikti.<...>“
Žinoma, dar reikėtų pridurti, kad žvalgybos kontrolierių ataskaitas, ir ne viešas jų dalis, matys kelių Seimo komitetų politikai, kur valdančioji dauguma priiminės sprendimus, kaip tas ataskaitas vertinti. Taigi, viskas sutelkiama vienose rankose. Jokio galių išskaidymo ar saugiklių, kurie mažintų vienos ar kelių partijų įtaką žvalgybos kontrolieriui.
Buvę žvalgybos institucijų vadovai, pavyzdžiui, buvęs Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovas G.Grina, teigia, jog uždėti žvalgybai apynasrį yra sena konservatorių svajonė dar nuo tų laikų, kai prieš dešimtmetį nacionalinio saugumo politiką bandė formuoti dabartinė Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė. Panašu, kad šiandien tos svajonės pildosi.