Žaliasis kursas – trečias sąraše
Seimo rinkimus laimėjusios ir koalicijos sutartį pasirašiusios Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos trečiuoju prioritetu įvardijo Žaliąjį kursą bei įsipareigojo stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
Apie tokius tikslus partijos vienaip ar kitaip kalbėjo ir savo rinkiminėse programose. Pavyzdžiui, konservatoriai buvo įvardiję plačią ekonomikai prioritetinių investicijų programą, tarp kurių – ir reikalingų elektros gamybos pajėgumų vystymas. Taip pat – atsinaujinančios energijos technologijų plėtra, jos naudojimas transporto sektoriuje, žemės ūkyje, pastatuose ir pan.
Jie aiškiai signalizuoja, kad per ateinančius ketverius metus galime tikėtis jau pradėtų darbų tęstinumo įgyvendinant strateginius šalies tikslus.
Liberalų sąjūdžio programoje be kita ko buvo kalbama apie anglies pėdsako mažinimą ir siekius Lietuvą paversti žaliosios politikos lydere, verslo įtraukimą ir skatinimą investuoti į sprendimus klimato kaitai mažinti, prioritetą suteikiant priemonėms, nereikalaujančioms valstybės subsidijų. Savo ruožtu Laisvės partija kėlė energetikos sektoriaus augimo tikslą, siekiant sukurti klimatui neutralų energetinių išteklių balansą anksčiau nei to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ir kartu užtikrinti visišką nepriklausomybę nuo kaimyninių šalių.
Paminėti aspektai – tik keletas punktų iš koaliciją suformavusių partijų programų. Visgi, jie aiškiai signalizuoja, kad per ateinančius ketverius metus galime tikėtis jau pradėtų darbų tęstinumo įgyvendinant strateginius šalies tikslus.
Sprendimų reikalaujantys iššūkiai
Kaip įtvirtinta Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje, kuriai prieš kelerius metus pritarė ir šiuo metu naująją Vyriausybę formuojančių partijų atstovai, siekiant nacionalinių tikslų svarbi bus ir vėjo energetikos plėtra. Tikimasi, kad jau 2030 metais daugiau nei pusė Lietuvai reikalingos elektros energijos bus pagaminama būtent vėjo elektrinių parkuose. Tačiau tam dar reikia sustyguoti tam tikrus procesus.
Pavyzdžiui, peržiūrėti atsinaujinančios energetikos aukcionų modelį, sukuriant palankią investicinę aplinką. Kaip rodo paskutinio aukciono rezultatai, kuomet aukcionas buvo paskelbtas neįvykęs dėl per mažo dalyvių skaičiaus, rinkos dalyviai dabartinį modelį vertina kaip pernelyg rizikingą ir finansiškai nepatrauklų.
Tikimasi, kad jau 2030 metais daugiau nei pusė Lietuvai reikalingos elektros energijos bus pagaminama būtent vėjo elektrinių parkuose.
Tai nulemia įvairios priežastys, tarp kurių – ir tai, jog aukciono laimėtojai turi savarankiškai prekiauti elektros energija biržoje ir prisiimti su tuo susijusias rizikas, padengti visas prisijungimo prie tinklo išlaidas ir sumokėti už gamybos prognozių netikslumus perkant reikiamus energijos kiekius balansavimo rinkoje.
Be to, aukcionuose dalyvaujantys projektai negali turėti jau išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, suderintų techninių projektų ar prisijungimo prie elektros tinklų sąlygų. Taigi, atsižvelgiant į palyginti menką rinkos kainos priedą, dėl kurio turėjo rungtis aukciono dalyviai, išvardintos rizikos yra tiesiog per didelės.
11 priemonių iššūkiams įveikti
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos ekspertai, išnagrinėję susidariusią situaciją, Vyriausybę formuojančioms partijoms raštu įteikė 11 siūlymų, kurie galėtų padėti pasiekti reikšmingą proveržį siekiant strateginių šalies tikslų:
- Ilguoju laikotarpiu keisti atsinaujinančių išteklių gamybos skatinimo modelį į pajamų stabilizavimo mechanizmą vadinamą Skirtumo sandoriu (Contract for Difference, CfD), kuris, ekspertų įsitikinimu, yra optimalus sprendimas tiek elektros vartotojų, tiek ir energijos gamintojų atžvilgiu, nes apsaugotų gamintojus nuo žemų rinkos kainų, o vartotojus – nuo didesnių VIAP išlaidų, kai elektros energijos kainos yra aukštos;
- Peržiūrėti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos aukščiausios ir atskaitinės kainų skaičiavimo metodikas, įvertinant, ar skaičiavimo formulių kintamieji atitinka realią verslo aplinką ir ar yra tinkami;
- Peržiūrėti aukciono dalyviams taikomus reikalavimus su galimybe juos lengvinti;
- Nustatyti reikalavimą, kad aukcione gali dalyvauti tik teigiamą poveikio vertinimo atrankos ar poveikio aplinkai vertinimo išvadą turintys vystytojai;
- Nustatyti atskirą reguliarią elektros energijos gamybos iš pavienių vėjo elektrinių skatinimo tvarką, taip sudarant palankesnes sąlygas pavienių vėjo elektrinių, jungiamų į skirstomąjį tinklą, plėtrai;
- Skatinti ženklesnes „Litgrid" investicijas į 110-330 kV elektros perdavimo tinklą plečiant jo pajėgumus sausumoje, tokiu būdu suteikiant daugiau galimybių atsinaujinančios energetikos plėtrai vidutinės ir aukštos įtampos tinkluose;
- Taikyti VIAP lengvatą, perkantiems žalią elektros energiją pagal dvišales elektros pirkimo sutartis suteikiant tokią lengvatą ne tik perkant tiesiogiai iš gamintojo, bet ir per nepriklausomą elektros energijos tiekėją, taip sudarant gamintojams iš atsinaujinančių energijos išteklių galimybę pasiekti ne tik pramonę ir stambius elektros vartotojus, bet ir namų ūkių rinką;
- Mažinti administracines ir biurokratines kliūtis įgyvendinamiems vėjo energetikos projektams poveikio aplinkai vertinimo bei derinimo su kitomis institucijomis metu;
- Persvarstyti Lietuvoje taikomų mokesčių transportuojant vėjo elektrinių komponentus valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, dydžius;
- Atnaujinti dialogą su Lietuvos kariuomene dėl vėjo energetikai taikomų apribojimų mažinimo oro erdvės stebėjimo radiolokatorių zonose;
- Tęsti pradėtus darbus ir diskusijas dėl šiuo metu Seimui pateiktų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų, susijusių su jūrinių tyrimų, aukciono modelio, elektros perdavimo infrastruktūros jūroje kūrimo, leidimų išdavimo tvarkos ir kitais jūrinės vėjo energetikos plėtrai svarbiais klausimais.
Aistis Radavičius yra Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.
