Kadangi išvakarėse buvo nuvilnijęs naujasis lytiškumo ugdymo skandalas (šįkart be kanibališko prieskonio, tačiau su banaliu-stereotipizuojančiu) – ne vieną kartą ir lektoriai, ir mokiniai jį kėlė paviršiun. Mokiniai baisėdamiesi stebėjosi paviešintu turiniu ir klausė, ką galima padaryti, kad tai nesikartotų. Tuo pačiu – ką padaryti, kad vietoj tokio atgyvenusio turinio būtų pateikiamas aktualus, šiuolaikiškas ir prasmingas.
Aptarėme galimybes patiems mokiniams kelti poreikį mokykloje gauti pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis grįstą lytiškumo ugdymą bei būtinybę viešinti ką nors menkinančią, stereotipizuojančią, su mokslu prasilenkiančią informaciją, kurią pateikia mokytojai arba kviestiniai lektoriai. (Viešinti viduje, mokykloje, o jeigu norisi – viešinti ir dar viešiau.) Tai yra būtina tam, kad ne vien mokiniai gautų lytiškumo ugdymą, tačiau ir mokyklos suaugusiųjų bendruomenė, ministerijos darbuotojai, visuomenės sveikatos biurų atstovai ir pati visuomenė puoselėtų(si) savo lytinį raštingumą.
Visai netrukus institucinės reakcijos į šį skandalą pagrindė kiekvieną mūsų aptartą žodį. Portale Delfi.lt pasirodžiusiame straipsnyje „Lytinio švietimo paskaitoje išgirstos frazės sutrikdė mokinę: lektorių samdęs direktorius bėdų neįžvelgia” aptartos mokymus organizavusių atsakingų asmenų reakcijos. Jos stebina savo atsainumu, aklumu problemai ir neatsakingumu. Akivaizdu, kad ir mokyklos, įsileidžiančios tokius mokymus, ir mokytojai, leidžiantys mokiniams girdėti tokį turinį, ir institucijos, vertinančios tokius mokymus yra paprasčiausiai pačios lytiškai neraštingos. (Mokiniai sparčiu greičiu pranoksta mokytojus. Bet turbūt ne mokytojų dėka?) Be lytinio raštingumo suteikiamos kompetencijos, kuri pagal pasaulines darnaus vystymosi tendencijas yra tiesiog privaloma, kad darnus vystymasis iš viso būtų įmanomas.
Atgyvenę lyčių stereotipai ne tik neskaniai žiūrisi, bet dar ir savo gyvavimu sukuria nemažai socialinių ir individualių problemų.
Dėl to žmonėms, kurie nemato reikalo į šią susiklosčiusią situaciją reaguoti rimtai, imtis konkrečių veiksmų ir ieškoti efektyvių sprendimų prevencijai užtikrinti, pateikiu sutrumpintą analizę, kas konkrečiai šiuo atveju mokiniams buvo komunikuojama ir ko jie buvo ugdomi. (O ugdomi buvo kur kas daugiau nei apie pasenusius lyčių vaidmenis. Labiausiai dėl to, kad atgyvenę lyčių stereotipai ne tik neskaniai žiūrisi, bet dar ir savo gyvavimu sukuria nemažai socialinių ir individualių problemų):
– Porose, kuriose išreikštas tradicinių vaidmenų laikymasis, moterys kur kas dažniau užsikrečia lytiškai plintančiomis infekcijomis (ir ŽIV). Nes vyrams apsauga/saugojimasis nėra vyriška, būdami stereotipiniame vyriškume vyrai nemato moters kaip žmogaus/individo/asmens ir nesuka galvos apie jos būvį/sveikatą. Moteris – įrankis. O moterys, būdamos nuolankumo ir malonumo teikimo stereotipe, nedrįsta to reikalauti. Tas pats galioja ir stereotipų veikiamiems paaugliams, kurie bando pirmuosius lytinius santykius: vaikinai nesirūpina apsauga, nes O KAM? O merginos nedrįsta jos reikalauti: nes įžeisiu/nes paliks/nes nesupras/nes ką pagalvos/nes nes nes...
– Pirmas punktas labai stipriai siejasi su savivertės ir kito vertinimo tema. Juk lytiniai santykiai paraleliai eina su santykiais. Nesitikime, kad lytiniuose santykiuose vienas kito norų nepaisantys žmonės ims ir paisys buityje, pašnekesiuose, sprendimų priėmime ir t.t. Tai realiai toks scenarijus persikelia į visas kitas poros santykių dimensijas. Vyras gyvena savo poreikiais, moteris stengiasi gyventi savo poreikiais, nors realiai kartais nebeatskirsi, kur yra jos asmeniniai poreikiai, kur vyro poreikiai.
– Kraštutiniais, bet statistiškai dažnai pasitaikančiais atvejais, tokia lyčių hierarchijos tvarka eskaluojasi ir į smurto atvejus. Vyras, kuris dominuoja ir nepaiso moters kaip žmogaus/individo/asmenybės daro su ja ką nori: imasi jėgos, palieka namie užrakintą, varžo finansus, smurtauja psichologiškai, riboja draugus, hobius, darbus.
– Dar tokiu lyčių papildomumo (čia toks terminas, kai moteris ir vyras savo tradicinėmis ir dėl to skirtingomis lyčių savybėmis vienas kitą atseit „papildo") auklėjimo atveju merginos išmoksta, kad jų vertė yra Namai (vyras, vaikai), o vyro vertė yra Pasiekimai. Tas veda į moterų ambicijų trūkumą (ne norų, o ambicijų) profesinėje sferoje. Ir vyrų sąmoningumo trūkumą buities sferoje. (Čia viskas, žinoma, stipriai supaprastinant, tačiau paliekant bendrą vaizdą).
– Moteris IŠ ESMĖS savo vertę kuria per vyrą, o vyras savo vertę kuria per savo galios siekimą ir naudojimą.
– Na, ir stereotipinių lyčių vaidmenų ugdyme nelieka JOKIOS vietos LGBT egzistencijai. Visa LGBT bendruomenė yra tiesiog nutrinama nuo žemės paviršiaus, ištrinama iš mokyklos suolų ir koridorių. Mokiniai, esantys LGBT, negauna lytiškumo ugdymo visai, nes jų nėra. Nors jie yra. Tad šitaip ištrinti jų egzistenciją ir jų tapatybes yra tiesiog žiauru.
Tad ką mes galime padaryti be to, kad reikalautume iš pačių mokinių reikalauti juos ir jų teises į saugumą ginančio ugdymo?
– Nuosekliai su augančiais vaikais dekonstruoti reklamas, tekstus, matomus pavyzdžius, istorijas, savo elgesį, jų elgesį, viešų žmonių elgesį, tiesiog elgesį...
– Nuosekliai mokytis apie savivertę ir kito žmogaus vertę bei ribų atpažinimą ir gerbimą;
Ar tai viską išspręs? Aišku, kad ne. Nes lyčių identitetai nėra vien visuomenės diktuojami scenarijai. Kaip ir nėra vien biologija. Lyčių identitetai susideda iš biologijos, iš kultūros, iš šeimos, iš to, kaip mums svarbu arba nesvarbu mūsų lytis, kaip intensyviai kažkas kažkur kažkada paveikė stereotipais, kaip intensyviai kažkas kažkur kažkada skatino nepasiduoti stereotipams ir t.t.
Lyčių identitetai susideda iš biologijos, iš kultūros, iš šeimos, iš to, kaip mums svarbu arba nesvarbu mūsų lytis, kaip intensyviai kažkas kažkur kažkada paveikė stereotipais, kaip intensyviai kažkas kažkur kažkada skatino nepasiduoti stereotipams ir t.t.
Tačiau jeigu vaikas augs mokėdamas atpažinti savo poreikius ir mokėdamas pastebėti aplinkoj esančias įtakas daromiems sprendimams – pasaulis jau bus šiek tiek šviesesnis, su daugiau vertės ir su mažiau smurto.
Akvilė Giniotaitė yra VU doktorantė, VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ advokatavimo koordinatorė lytiškumo klausimais
