1. Gal jau užteks Mūsų mažoje šalyje (dėl ko nereikėtų kompleksuoti) užsiiminėti gigantomanija? Geriau investuokim tuos didžiulius pinigus į vėjo jėgaines ir saulės energiją – užtektų ir mums, ir ateities kartoms. Kodėl Lietuva – lietaus šalis – naujame tūkstantmetyje negali tapti ir vėjo valstybe?
2. Atominės elektrinės statytojo „Hitachi“ tėvynėje Japonijoje nuspręsta atominės energijos atsisakyti per 30 metų ir jokių naujų elektrinių nestatyti. Aš pats Japonijoje lankiausi penkis kartus ir puikiai suprantu, ką jie nori tuo pasakyti. Tai yra tauta, kuri ilgai galvoja, visapusiškai išnagrinėja problemas ir dažniausiai priima labai pamatuotus sprendimus. Ar tik nebus šios AE statybos istorija šiek tiek panaši į tai, kai Vakarų Europa, norėdama atsikratyti senų savo autolaužų, su dideliu džiaugsmu stūmė savo atgyvenusius automobilius į naujas demokratijas? Būkite mieli, parodykite man to „VW Passat“ kapą, kurio variklio gaudimu, parsivaręs jį 1992 metais iš Hanoverio, taip džiaugėsi jūsų kaimynas Pranas?
O tuo metu šimtakilograminiai kilbukai suris visas antis Neryje, briedžiai su dviem galvom ir teniso rakete užpakalyje bėgios laisvi po Sereikiškių parką.
3. Kas garantuos, kad lietuviškos atominės energijos kilovatvalandės kainuos pigiau, negu importuotos? Mes jau turime (turėjome) naftos gamyklą, aišku, ji buvo parduota ir kažkas nematomas, kaip visada, atsidarė naują sąskaitą Šveicarijos banke. Rezultatas: benzinas – beveik brangiausias Europoje. O dar geresnis ir paprastesnis pavyzdys yra mūsų gero lietuviško alaus kaina. Ar jis pigesnis už čekišką arba vokišką?
4. Ar netaps naujoji elektrinė puikiu taikiniu visokiems degradams teroristams ir kaimyniniams diktatoriams? O jeigu, neduok Dieve, koks „force majeure“... Ką, tada mes visi pas gimines į Londoną ar Norvegiją keliausime?! Žinoma, šio projekto vykdytojams ir rangovams bus paprasčiau: jie sukurs pseudovyriausybę emigrantams ar naują verslą Dalase, o tuo metu šimtakilograminiai kilbukai suris visas antis Neryje, briedžiai su dviem galvom ir teniso rakete užpakalyje bėgios laisvi po Sereikiškių parką... Nemanau, kad norime tokio naujo Vilniaus herbo. Ir aš visiškai netrokštu, sėdėdamas namie ir romantiškai žvelgdamas pro langą į žaižaruojantį saulėlydį, šakute lėkštėje gaudyti šimtakojus cepelinus su trimis labai labai liūdnomis, ašarotomis akimis. Aš jau ne toks greitas, tad visada likčiau alkanas. O tu?
Aleksandras Pogrebnojus yra mados pasaulyje žinomas dizaineris.