Lietuvos rezultatai leidžia teigti, kad tarptautiniai ir vietos antikorupcijos ekspertai teigiamai vertina antikorupcinius pokyčius Lietuvos įstatymuose, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos veiklą (STT) ir visų viešojo sektoriaus institucijų dėmesį korupcijai.
Apie teigiamas tendencijas pastaraisiais metais byloja ir naujausio „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ rezultatai – nuolat auga visuomenės ryžtas nesitaikstyti su korupcija.
Nebūtų teisinga korupcijos ištakų ieškoti vien sovietiniame laikotarpyje, nors neretai būtent tai bando daryti argumentų ir efektyvių sprendimų pritrūkusios dešiniosios partijos, ypač konservatoriai. Korupcija egzistavo ir egzistuoja įvairiose politinėse santvarkose, o jos priežastis – gyventojų sluoksniuose įsišaknijusi korupcinė sąmonė.
2012 m. atlikto tyrimo duomenimis, 57 proc. Lietuvos gyventojų buvo linkę duoti kyšį, tikėdami, jog tai yra vienintelis būdas, padėsiantis išspręsti jų problemą. 2014 m. taip manė jau 48 proc. piliečių.
Kiekviena Lietuvos Vyriausybė savo programoje deklaruodavo kovą su korupcija, tačiau rezultatai ne visuomet atitikdavo išsikeltus tikslus. Pastaroji konservatorių vadovaujama Vyriausybė savo kadencijos metu pabrėžė, kad kova su korupcija yra vienas iš prioritetinių darbų. Visgi, susumavus rezultatus, jau galima teigti, jog 2008-2012 m., bandant pažaboti korupciją, buvo padaryta per mažai.
Remiantis tyrimais, korupciją Lietuvoje pavyko sumažinti 2012-2014 m., kuomet socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė ėmė taikyti naujus sprendimus.
Remiantis „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indeksu (KSI), 2012 m., kuomet konservatorių vadovaujamą Vyriausybę pakeitė socialdemokratų sudaryta koalicija, Lietuva surinko 54 balus (šalis įvertinama nuo 100 iki 0 balų). Pažymėtina, kad kuo didesnis balų skaičius, tuo valstybė yra laikoma skaidresne ir mažiau korumpuota. Jau po metų, 2013 m. Lietuva gavo 57 balų įvertinimą, o 2014 m. pakilo dar vienu laipteliu aukščiau.
Pažvelkime į Lietuvą Europos Sąjungos kontekste: 2008 m. pagal KSI Lietuva užėmė bene paskutinę vietą – 27 iš 28 valstybių, o 2014 m. – jau 20-oji. Remiantis tyrimais, korupciją Lietuvoje pavyko sumažinti 2012-2014 m., kuomet socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė ėmė taikyti naujus sprendimus.
Pastarieji nebuvo vykdomi chaotiškai, o tik identifikavus pagrindines korupcijos priežastis – teisines spragas, o kai kuriais atvejais – netgi skirtingą teisės aktų interpretavimą ar pernelyg dažną jų keitimą. Dėl to sėkminga kova su korupcijos apraiškomis tikslingai pradėta nuo teisės aktų pažeidimų tyrimų, prevencijos bei didesnio viešumo, kuris bent iš dalies užtikrintų skaidrumą.
Identifikavus problemą, tolesnis žingsnis buvo efektyviausio sprendimo paieška ir jo įgyvendinimas. Vyriausybės sprendimu nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos teisėkūros pagrindų įstatymui, visi rengiami teisės aktų projektai pradėti skelbti viešai.
Didelis dėmesys taip pat buvo skirtas viešųjų pirkimų proceso tobulinimui ir jo skaidrinimui. 2012 m. elektroniniai pirkimai sudarė 83,1 proc. visų paskelbtų viešųjų pirkimų, o 2014 m. buvo pasiekta, jog jų skaičius išaugtų iki 90,67 proc.
Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė, siekdama užtikrinti ilgalaikę ir veiksmingą korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą, parengė ir pradėjo įgyvendinti Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programą, kurioje korupcija įvardinta kaip vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių, todėl šiai problemai skiriamas išskirtinai didelis dėmesys.
2014 m. priėmus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimus, pradėtos taikyti interesų konflikto prevencijos priemonės, kurios padeda siekti, jog asmens sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugos būtų teikiamos nešališkai.
Minėtasis įstatymas įpareigojo gydytojus, farmakologus ir odontologus deklaruoti privačius ir viešuosius interesus. Tai padeda užkirsti kelią tokiems atvejams, kai pacientai yra netiesiogiai skatinami savo lėšomis pirkti (iš įmonių, susijusių su jo privačiais interesais) sąnarių endoprotezus ir kitas medicinos pagalbos priemones, nors jos yra kompensuojamos. Tai yra reikšmingas žingsnis, kovojant su smulkiąja korupcija Lietuvoje.
Pradėti darbai reikalauja komandinio darbo, pilietiškumo ir kantrybės tiek iš Vyriausybės, tiek iš visuomenės pusės, nes mūsų visų siekiamybė yra tapti viena skaidriausių valstybių Europoje ir pasaulyje.
Siekiant užkirsti kelią galimoms korupcijos apraiškoms aplinkos apsaugos ir teritorijų planavimo srityje, regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems ūkinės veiklos objektų kontrolę, numatomas taikyti rotacijos principas. Pagerinta statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ elektroninių paslaugų kokybė.
Korupcijos plitimą skatina bendrosios socialinės priežastys – nedarbas, žemas pragyvenimo lygis – ir visuomenės pilietiškumo stoka – pasyvumas, visuomenės požiūrio į korupciją neapibrėžtumas, o kai kuriais atvejais netgi prieštaringumas ar pakantumas. Vyriausybė, atkreipdama dėmesį į šias problemas, kryptingai siekia mažinti žemą pragyvenimo lygį, didindama pensijas ir minimalią algą, bei mažindama nedarbą šalyje. 2012 m. nedarbas Lietuvoje sudarė 13,2 proc., o 2015 m. birželį užfiksuotas 8,5 proc. nedarbo lygis.
Net ir patys tobuliausi įstatymai negali užtikrinti norimo rezultato, kadangi visuomenės švietimas, jos parama bei pasitikėjimas Vyriausybės vykdoma politika yra dar viena trūkstama dėlionės dalis. Didelį dėmesį turime sutelkti į visuomenės švietimą, kalbėtis ir pasakoti apie korupcijos daromą žalą ne tik valstybei, bet ir jos piliečiams.
Summa summarum, pradėti darbai reikalauja komandinio darbo, pilietiškumo ir kantrybės tiek iš Vyriausybės, tiek iš visuomenės pusės, nes mūsų visų siekiamybė yra tapti viena skaidriausių valstybių Europoje ir pasaulyje.
Aleksandras Zeltinis yra Seimo LSDP frakcijos narys