Mikrosusisiekimas
Gražių šūkių ir pažadų šįkart netrūko. Nuo „Viešasis transportas turi būti patogus“, „Išvystysime greitąjį viešąjį transportą“ ar „Paversime viešąjį transportą patogia alternatyva nuosavam automobiliui“ iki „Transporto kamščiai taps istorija“ ir „Sukursime naujas viešojo transporto priemones: tramvajus, miesto traukinius bei dar niekieno Vilniui nesiūlytą rūšį“.
Prie dar niekieno nesiūlytos transporto rūšies spūstims mažinti prišliečiau ir V.Uspaskicho, A.Zuoko bei dar keleto kitų kandidatų žadėtą nemokamą važinėjimą viešuoju transportu. Nemokamas, kaip byloja liaudies išmintis, tik sūris spąstuose. Ir kandidatai, suprantama, kalba ne apie tas dešimtis milijonų, kuriuos jie ištrauks iš savo kojinių, puskojinių ar sąskaitų ir atneš į savivaldybės kasą, sakydami:
„Tai – vilniečiams! Tegu važinėjasi nemokamai.“
Kandidatai, suprantama, kalba apie miesto biudžeto pinigus: iš vienos eilutės žadėdami perstumti į kitą. Nei tau trasas miesto plane braižyti, nei bėgius tiesti...
Daug nuoširdžiau šitoje vietoje atrodė „Vilnius gali“, prieš pažadą per 2–3 metus pasiruošti nemokamam viešajam transportui įrašę punktą: „Kursime rinkliavų sistemą, gautas lėšas skirdami viešajam transportui“. Čia bent jau aišku, kur sūris, o kur – spąstai. Tačiau rinkėjui taip norėtųsi nemokamo transporto – iš pradžių, kad ir viešojo. O paskui gal ir dar kokio... Kad ir kaip būtų, V.Uspaskichas – finalo prieigose, o A.Zuokas – finale.
V.Sinkevičius gal ir drąsiai, tačiau ne visai apdairiai pasiūlė Vilniui tapti nedraugišku miestu automobiliui. Matyt, ne visai gerai įsivaizdavo, kiek rinkėjų rytą vakarą leidžia spūstyse. Tad ir 4,68 proc. balsų – gana išraiškingas ekonomikos ir inovacijų ministro siūlyto mikrosusisiekimo (dviračiais, paspirtukais, pėstute) įvertinimas.
Plačiau užsimojo D.Kreivys, į mero sostą pabandęs įvažiuoti tramvajumi.
Matyt, gerai įsidėjo į galvą profesorės M.Burinskienės žodžius, kad „miestas, kuris turi tramvajų, yra gražesnis, patrauklesnis, atrodo modernesnis. Jeigu žiūrėsime iš įvaizdžio pusės, tikrai reikia tramvajaus“. Kai technika ir ūkis paremiami estetika - sunku atsispirti, tačiau vilniečiai šioms vilionėms atsispyrė.
Matyt, jie labiau įsiminė kitus mokslininkų ir transporto specialistų žodžius: kad ir kokiomis savybėmis „gretaeigis“ pasižymėtų, jo esmė nesikeičia. Neužtenka vien nupirkti šiuolaikinius vagonus. Reikia įrengti ir brangią infrastruktūrą: pertvarkyti gatves, sankryžas, tiltus, perkloti komunikacijas. O ir pati eksploatacija – ne iš pigiųjų. Be to, jis ne tik nepasiekia modernesnio metro greičių ir neperveža tiek keleivių, bet ir dar labiau užkemša gatves, trukdydamas kitiems eismo dalyviams.
Po karo Maskva bandė „sumoderninti“ mūsų sostinę tokiu pat būdu. Buvo primygtinai siūloma platinti senojo miesto gatves ir nutiesti tramvajaus linijas. Laimei, tuometinė miesto valdžia turėjo pakankamai sumanumo ir ryžto, kad atsikratytų to projekto.
Štai ir išeina kaip toje pasakoje: po karo nuo tramvajaus apsigynėm, „prie Zuoko“ jo išvengėm, tai ir nuo Kreivio pabėgsim...
Iš metro – ant paspirtuko
„Didysis iššūkis – sudaryti sąlygas vilniečiams persėsti į viešąjį transportą. Kad tai atsitiktų, pirmiausia šis turi būti naujesnis, patogus, važiuoti punktualiai ir greičiau.
Manau, kad Vilnius turi ruoštis naujos transporto rūšies atsiradimui, nes yra jaunas, augantis miestas, turintis greitai spręsti transporto problemas.
Specialistų vertinimu, per miesto centrą važiuojantis tramvajus yra ne išeitis, nes į siauras gatveles įvedę dar vieną konkurentą, negautume norimo efekto, o jo trasos įrengimas kainuotų labai daug.
Ir galiausiai paaiškėja, kad kaina nesiskiria kelis kartus nuo metro įrengimo kainos, o patogumo skirtumas – daugiau nei keli kartai. Metro su viršžeminėmis trasomis kai kuriose vietose būtų radikalesnis sprendimas, bet norisi spręsti problemą“.
Turbūt pamanėte, kad tai – citata iš „Metro sąjūdžio“ vadovo Juozo Zykaus kalbos. Ir neatspėjote! Tai – Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus bylojimas miestui ir pasauliui. Tiesa, 2016-aisiais.
2019-aisiais meras jau aiškina, kad Vilnius naujai transporto rūšiai nesubrendęs finansiškai. Tarsi mes ir taip nesuprastume, kad Vilniui metropoliteno projektas finansiškai išties per sunkus. Todėl ką tik priimtame Metropoliteno įgyvendinimo įstatyme ir atverta galimybė statyti privačių ir verslo struktūrų pinigais. Merui, kaip kunigaikščiui Gediminui, tik reikėtų pasirūpinti laiškais į Europą. Kreiptųsi į metropolitenų pasaulyje statytojus ir operatorius, finansuojančius fondus, organizacijas, kurios ieško tokių projektų, pranešdamas žinią, kad Vilnius suinteresuotas turėti tokią transporto priemonę.
O savo valdininkams lieptų į Bendrąjį planą grąžinti tai, kas išmesta - užbrėžti trasas būsimam greitajam transportui.
Tačiau meras 2019-aisiais iš skrybėlės jau traukia lengviau „įsisavinamus“ kozirius. Mikromobilumą. Kitaip tariant - dviratį ir paspirtuką. Dar – pabraižyti linijas „greitajam“ judėjimui tose pačiose siaurose gatvėse..
Gražus vaizdelis
Dar vieną galimybę apskabyti spūstis gali įgyti Artūras Zuokas. Ne vienerius metus puoselėjęs tramvajaus tradicijas, šįkart šią priemonę jis palaikydavo tik neįkyriai pritardamas D.Kreivio ryžtui paleisti tramvajų jau netrukus. Turint galvoje, kiek buvo išleista šios transporto priemonės galimybių studijoms, labiau tikėtina, kad tramvajaus projektas tik giliau nukištas į stalčių, o ne išmestas į šiukšlių dėžę: ne kiekviena višta deda auksinius kiaušinius.
Kita vertus, kandidato galva visada pramušta gugenheimams. Tad visai nenustebčiau, jeigu A.Zuokui tapus meru, koks nors mokslo vyrų ir moterų kolektyvas sėstų rašyti kokio nors hyperloopo Vilniaus mieste galimybių studijų.
Tačiau, kartoju, – tapus meru, nes rinkimų maratono metu kandidatas balnojo kitą žirgą – nemokamą viešąjį transportą. Apčiuopiamos, kaip jau minėjau, naudos mažinant spūstis ar naudos miestui kaip ir nebūtų, tačiau vaizdelis – gražus.
Pasispirsim ir važiuosim
Vienuose iš paskutiniųjų debatų abu kandidatai žvilgtelėjo į Vilniaus transporto ateitį, trupinėlį laiko paskirdami ir naujos transporto rūšies atsiradimui.
R.Šimašius: „Tikiu, kad kurią nors dieną Vilniuje bus poreikis metropolitenui. Ir jis bus. Svarbu neužkirsti tam kelio“.
A.Zuokas: „Metropolitenas – labai ilgo periodo planavimas. Jį reikia įtraukti į Bendrąjį planą ir Strateginį planą – kad būtų bent galimybė, rezervuotos teritorijos...“ Aukso žodžiai!
Kaip gi čia neprisiminsi Rytų išminčių, kurie bylojo ir štai ką: „Ir tūkstančio li (toks atstumo matas, lygus trečdaliui varsto – aut.) kelionė prasideda pirmuoju žingsniu“.
Šio žingsnio pasigedau ir tuose debatuose, ir finalininkų programose. Gal iš tikro – ne didėjančios spūstys ir nemaštanti tarša yra didžiausia bėda, o naujesnių idėjų ir drąsių sprendimų badas. Kai viskas matuojama viena kadencija, mikromobilumu, mikrosusisiekimais...
