Šiai minčiai sutvirtinti išvardyta daugybė statybos objektų abiejuose Neries krantuose.
Ir išties – statybos eina kaip iš pypkės!
Kur pažvelgsi – kranai ant kranų, o virš tų kranų dar kiti kraneliai kyšo... Dešiniojo Neries kranto dangoraižiai su Šnipiškių naujaisiais kvartalais. Pilaitės nauji daugiabučiai ir individualūs gyvenamieji namai – vien pastarųjų bus pastatyta apie pusketvirto šimto.
Toliau sparčiai užstatinėjama buvusio Žalgirio stadiono teritorija – ten iškilo, kyla ar iškils viešbučiai, restoranai, parduotuvės, daugiabučiai, verslo centrai...
12 daugiabučių papildys Lazdynėlius.
Šalia „Litexpo“ – didžiulio verslo centro „Bussines Garden Vilnius“ statybos.
Greta Pilaitės – 3,2 ha plote – planuojamas prekybos centras, kur įsikurs didžiausias Baltijos šalyse išparduotuvių tinklas. Ir ne tik. Čia bus ir maitinimo įstaigos, sporto klubai, kino salės...
Į užmaršties užkaborius, atrodo, nenustumtas ir Nacionalinis stadionas su visu kultūros centru. Čia bus ir darželis, ir sporto salės, ir aikštynai, ir net muziejus... Ten, šalia jau veikiančių ir tūkstantines minias sutraukiančių „Akropolio“ ir „Ermitažo“ (trūksta tik aikštelės „Statyk ir važiuok“), pliūptelės naujas gyvenimas, naujas tempas.
Neatpažįstamai pasikeis Geležinkelio stoties rajonas, kur įsikurs įvairios miesto įstaigos, modernūs biurai, prekybos, paslaugų ir pramogų parkai, automobilių stovėjimo aikštelės.
Naujais statiniais puošis Naujininkai, Naujamiestis, Centras...
Nauji butai, biurai, prekybos ir verslo centrai, viešbučiai ir t.t. – nauji žmonės, didžiuma kurių – ratuoti. Pilaitėje vienam butui žadama viena automobilio stovėjimo vieta. „Žalgirio“ teritorijoje vien po 133 butų namu – 118 automobilių stovėjimo vietų. O kiek jų bus po visais viešbučiais, restoranais, parduotuvėmis, verslo centrais ir daugiabučiais?
Prie „Bussines Garden Vilnius“ – aikštelė 2500 automobilių. Prie Pilaitės išparduotuvių centro – apie 1500.
Pritardami Geležinkelio stoties teritorijos vystymo idėjai specialistai vis nepamiršta pridurti: neaišku, kaip bus sprendžiamas automobilių parkavimas, nes jau dabar ten neužtenka vietos.
O kiek jų – automobilių stovėjimo vietų – prireiks rungtynių dieną ant Šeškinės kalvų? Kiek jų reikės, kai Vilniaus valdžia įgyvendins savo seną svajonę ir užstatys senuosius miesto rajonus taip intensyviai, kad ne tik pavys, bet ir pralenks Europą.
Dar galėčiau pridėt gyvenvietes už miesto ribos – antrąjį Vilnių, kurio žmonėms automobilis kol kas yra parankiausia priemonė pasiekti miestą ir darbo vietas.
Taigi, per statybų džiungles prisikapstėme iki trijų Vilniaus svečių paminėjimų. Atvykę į Vilnių jie bent tris dalykus tikrai įvardija. Pirmas – koks gražus Vilniaus senamiestis! Antras – kokios gražios ir malonios Vilniaus moterys! Ir trečias – tokiam nedideliam miestui transporto aiškiai per daug.
Kad didžiausia Vilniaus problema – ne moterys ir senamiestis, o transportas – seniai ir visiems žinoma. Tačiau, ar iš mero, ar iš transportą kuruojančio vicemero, ar iš viso Miesto plėtros departamento, kalbant apie ambicingus sostinės planus, girdėjote, kaip ir kuo mes važinėsime rytoj, po dešimties, penkiolikos ar dvidešimties metų? Žvilgtelėkite į Bendrąjį planą, kuriame metamas žvilgsnis net į 2050-uosius: jokių užuominų į ką nors modernesnio už troleibusus. Versimės su tuo, ką turime?
Daugelis mokslininkų ir transporto specialistų tvirtina: kol nesutvarkysime viešojo transporto sistemos – neįdiegsime naujų transporto rūšių ir neišskirstysim transporto srautų į skirtingas erdves, tol jo Vilniuje išties bus „per daug“. Tačiau iki valdžios koridorių ši nuomonė neprasiskverbia. Dabartinė Vilniaus ateities planuotojų „pirmoji pagalba“ – būsima Šiaurinė gatvė ir dviračiai su paspirtukais.
Vargiai su jais greitai pasivysime didžiąsias Europos sostines. Tuo labiau, kad atėjus rudeniui laikraščių ir portalų puslapiuose vis dažniau sumirga štai tokios antraštės: „Spūstys sugrįžo...“, „Vilnius dūsta spūstyse...“, „Kamščiatraukio spūstims sostinėje dar nėra“...
Įprasta kaip ruduo.
Matuojant didžiausią sostinės problemą ne antraštėmis, o pinigais, gautume tokį pat įspūdingą vaizdelį – 1,5 mlrd. eurų! Tiek vilniečiai per metus praranda spūstyse. Nesu tikras, kad čia suskaičiuoti visi praradimai – viskas įskaičiuota būna tik Turkijos viešbučiuose.
P.S. O jei rimtai, atmetus sarkazmą ir filologinius akiračius, tai iš specialistų ir sostinės ateities planuotojų norėtųsi išgirsti ką nors rimto ir ambicingo, ne tik apie tai, ko pristatysime, bet ir apie tai, kuo greitai ir patogiai važinėsime, kuo išviliosime žmones iš automobilių.
