Kodėl taip manau? Vilniaus universiteto mokslininkai dar vasarą pristatė akcizų keitimo metodiką, kuri pagrįsta tyrimais ir susieja akcizų dydžius su pajamų lygiu, ekonomine situacija, akcizų dydžiais taikomais kaimyninėse šalyse, alkoholio vartojimo lygiu ir kitais ekonominiais bei socialiniais rodikliais. Ar kam nors iš politikų ir sprendimus priimančių asmenų tai buvo įdomu? Ne.
Skirtingi visuomenės sluoksniai skirtingai reaguoja į alkoholio brangimą. Tie, kurie perka brangiausius gėrimus pasikeitusios kainos išvis nepastebi arba kaina jiems iš vis nesikeičia. Čia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad akcizų didinimas nulemia didelius santykinius kainų prieaugius pigių gėrimų segmentuose ir nežymius brangių segmente. Todėl akcizų didinimas labiausiai paveiks pigiausius gėrimus besirenkančių, o dažniausiai tai yra žemiausias pajamas uždirbančių asmenų lėšas, liekančias kitų prekių vartojimui.
Valstybė, kuri skelbiasi kovojanti su alkoholio vartojimu didindama akcizus, pirmiausia baudžia žemas pajamas uždirbančių ir geriančių tėvų šeimose augančius vaikus.
Jeigu asmuo yra priklausomas nuo alkoholio ir svaiginimosi tikslais jis renkasi degtinę, kainuojančią 6 eurus, dėl planuojamo akcizo didinimo šis gaminys pabrangs bent 50 centų, jeigu gamintojų sąnaudos išliks nepakitę. Anksčiau skelbtas vaiko pinigų didinimas 10 eurų pilnai padengs kainos prieaugį, jeigu girtaujantis asmuo šeimoje turi vieną vaiką ir per mėnesį išgeria 20 pusės litro degtinės butelių.
Nesvarbu kiek, 10 ar 20 eurų, būtų didinami vaiko pinigai, ir nesvarbu, kokie būtų akcizai. Akcizai nepakeis priklausomybės diktuojamų įpročių, o pigesnės alternatyvos, kurią turi vidurinysis sluoksnis, jie neturi, tad bus priversti pirkti pabrangusį alkoholį. Tai reiškia viena – mažiau pinigų liks šeimos reikmėms, tarp jų ir tų šeimų vaikams. Valstybė, kuri skelbiasi kovojanti su alkoholio vartojimu didindama akcizus, pirmiausia baudžia žemas pajamas uždirbančių ir geriančių tėvų šeimose augančius vaikus.
Vidutines ir kiek aukštesnes nei vidutines pajamas gaunančius asmenis šis didinimas taip pat paveiks neigiamai. Viena vertus, tai dar labiau paskatins juos alkoholio gaminiais apsirūpinti užsienyje. Kita vertus, žmonės rinksis kainą, o ne konkretų gėrimą – jei jie pirko gėrimą už 10 eurų, pakilus akcizui jie ir toliau pirks gėrimą už 10 eurų, tik jau kitą. Tokį efektą pastebėjome Lietuvoje prieš kelerius metus pastebimai pakėlus akcizą vynui. Šio žingsnio rezultatas – gerokai sumažėjusi vidutinės klasės vyno rūšių pasiūla ir brangesnių importinių gaminių keitimas šiek tiek pigesniais.
Kalbėti apie ekonominį akcizo padidinimo efektą sunku, mat pateikiant skaičiavimus, kad nuo kitų metų kovo pabranginus alkoholį bus papildomai surinkta apie 10 mln. eurų, neatsižvelgiama į pigios Lenkijos efektą. Tam, kad po 2017 m. akcizo didinimo alkoholio rinka daugelyje segmentų atsigavo po maždaug 8–9 mėnesių, didelę įtaką turėjo tai, kad skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos akcizų nebuvo labai didelis. Tada Lietuvos akcizas lenkišką viršijo maždaug 25 proc.
2019 m. pradžioje didinant etilo alkoholio akcizus, pardavimai ir išakcizinimas, kurie buvo stebimi vasario mėnesį, kai mažmeninės prekybos vietos, kavinės, žmonės užsipirkinėjo alkoholio atsargas, buvo mažesni nei 2017 m. Tai didele dalimi buvo padiktuota pigios Lenkijos efekto. Nuo 2019 m. kovo Lietuvos akcizai lenkiškus viršijo jau maždaug 40 proc.
Padidinus akcizus taip pat išaugs prekyba alkoholiniais gėrimais gretimose valstybėse, kur akcizas yra mažesnis. Mūsų atveju tai yra Lenkijoje ir Latvijoje.
2020 m. ir Lietuvai, ir Lenkijai akcizus didinant 10 proc. santykinis atotrūkis išliks tas pats, tačiau bendrai etilo alkoholio gaminiai Lietuvoje brangs labiau nei Lenkijoje, nes pats akcizas Lietuvoje yra didesnis. Tad absoliutus akcizo ir kainos prieaugis Lietuvoje bus pastebimai didesnis.
Padidinusi akcizus valdžia galės pasigirti, kad akcizo surinkta daugiau, tačiau surinkimas bus jau mažesnis nei po akcizo padidinimo 2017 ar 2019 metais. Dėl pigios Lenkijos efekto išankstinis užsipirkimas, kuris tradiciškai vyksta vasario mėnesį, bus pastebimai mažesnis. Po to kelis mėnesius matysime labai sumažėjusį alkoholio pirkimą, nes žmonės ir prekybininkai naudos įsigytas atsargas. Natūralu, kad tuo metu bus ir vartojama daugiau, nes kai alkoholio atsargos yra betarpiškoje aplinkoje – namuose, kai nereikia eiti į parduotuvę, jo suvartojama daugiau.
Žinoma, visam gyvenimui alkoholio neprisipirksi. 2017 m. po akcizų padidinimo prekyba į savo „vėžes“ sugrįžo po maždaug 8–9 mėnesių, vartotojams keičiant savo pasirinkimus ir anksčiau pirktus bei pabrangusius gėrimus keičiant kitais, kurių kaina yra panaši į tą, kurią jie linkę mokėti už gėrimus. Ar tai įvyks ir 2020 m.? Greičiausiai ne, nes akcizų skirtumas ir jo padiktuotas kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos jau bus pernelyg didelis. Padidinus akcizus taip pat išaugs prekyba alkoholiniais gėrimais gretimose valstybėse, kur akcizas yra mažesnis. Mūsų atveju tai yra Lenkijoje ir Latvijoje. Nesakau, kad žmonės ten važiuos pirkti būtent alkoholio, tačiau stebėjimai rodo, kad jo pirkinių krepšeliuose atsiras daugiau.
Lenkijos ekonomistai yra paskaičiavę, kad per metus Lietuvos gyventojai šioje šalyje palieka apie 460 mln. eurų. Nors didžioji dalis pinigų tenka statybinėms medžiagoms, tačiau jas pirkdami žmonės užvažiuoja ir į maisto prekių parduotuves, kur pagrindinės įsigyjamos prekės yra maistas, buitinė chemija ir alkoholis. Kad akcizų skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos stipriai koreguoja Lietuvos alkoholio rinką ir lietuvių apsipirkimus Lenkijoje, atskleidžia ne tik mūsų tyrimai, tai pažymi ir Lenkijos žiniasklaida.
Kiekvienas toks branginimas ilgalaikėje perspektyvoje sumažina pirkimus mūsų šalyje ir dėl kitos priežasties – žmonės „prisiriša“ prie tam tikrų skonių, prekės ženklų. Tad dėl mažesnės kainos kelis kartus nusipirkęs konkrečią prekę gretimoje šalyje žmogus prie jos „pripras“ ir, gali būti, kad jau nebenorės grįžti prie mūsų prekių net suvienodinus kainas. Tai liečia visą prekių asortimentą, ne tik alkoholį, tad dėl vienos prekės brangimo kenčia gerokai platesnio asortimento gamintojai.
Pirkėjų lojalumas jiems patinkančioms prekėms yra viena iš priežasčių, kodėl po ankstesnių padidinimų akcizo mokesčio buvo surenkama daugiau ir rinka atsistatydavo. Tačiau dėl pernelyg aukštos ir realybės neatitinkančios kainos, pirkėjai gali prarasti lojalumą savo įprastam pasirinkimui ir palaipsniui pakeisti jį lojalumu lenkiškiems alkoholio gaminiams, kurio jau gali nepavykti pakeisti net ir suvienodinus akcizus Lietuvoje ir Lenkijoje. Toks akcizų didinimas ilgesniame laikotarpyje biudžetui atneš daugiau žalos nei naudos.
Dėl mažesnės kainos kelis kartus nusipirkęs konkrečią prekę gretimoje šalyje žmogus prie jos „pripras“ ir, gali būti, kad jau nebenorės grįžti prie mūsų prekių net suvienodinus kainas.
Galiausiai, keliant mokesčius turėtų būti išlaikoma ekonominio konteksto logika. Didesnius akcizus turi tos šalys, kuriose pajamų lygis yra aukštesnis ir kurių kaimynai taiko aukštesnius akcizus. Šiuo metu pajamos, vertinant jų perkamąją galią, Lietuvoje siekia apie 80 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tačiau ES esame penkti pagal mokesčių dydį vynui, kuomet net 15 ES šalių vynui netaiko jokio akcizo, o Prancūzijoje jis simbolinio dydžio, devinti pagal mokesčius stipriajam alkoholiui ir trylikti alaus kategorijoje.
Visose gėrimų kategorijose esame aukščiau vidurkio. Taip galėtų būti tik tada, jei mūsų šalies gyventojų pajamos būtų aukštesnės už ES vidurkį, o kaimynai taip pat taikytų aukštus akcizus. Pavyzdžiui, Vokietija ir Austrija yra aukštų pajamų šalys, tačiau jos ribojasi su Čekija, Lenkija, Vengrija, Slovakija ir kitomis mažų kainų šalimis, tad akcizai alkoholiui šiose šalyse yra palyginti žemi. Didesnius akcizus rasime Anglijoje ir Airijoje, iš kur sunku pasiekti kaimyninių valstybių parduotuves. Taip pat Skandinavijoje, kurios šalys irgi nesiriboja su mažų akcizų šalimis.
Būtent dėl to Estija kurį laiką galėjo sau leisti aukščiausius akcizus alkoholiui tarp Baltijos šalių – netektį dėl Latvijoje nuperkamo alkoholio kompensuodavo suomiai, kurių valstybėje alkoholis buvo dar brangesnis. Tačiau šiemet akcizus galiausiai sumažino ir Estija, nes net suomiai pirkti alkoholio pradėjo važiuoti į Latviją. Latviai į Estijos žingsnį sureagavo akimirksniu ir taip pat sumažino akcizus.
Ką darome mes? Mes akcizą etilo alkoholiui dar padidinsime dar 10,5 proc. Jau dabar juokingai atrodo, kai į Lenkiją važiuojame pirkti Kauno „Stumbro“ produkcijos, nes ten dėl mažesnių akcizų ji pigesnė, o Latvijoje perkame alų su „Aldario“ prekiniu ženklu, pagamintą Lietuvoje.
Vienintelis ekonominis efektas bus vasarį padidėjęs akcizo surinkimas, kuris kompensuos akcizo nuostolius vėlesniais mėnesiais. Pagrindinis motyvas, kuris man leidžia spėti, kad po 2020 m. akcizų didinimo rinka neatsistatys, yra planuojamas priimti Prekybos tinklų mokestis. Šis mokestis kainas Lietuvoje padidins praktiškai visuose prekių segmentuose, dėl ko mūsų gyventojai paskatų apsipirkti važiuoti į Lenkiją turės dar daugiau. O ten įsigydami maistą bei buitinę chemiją, jie dažniau nei dabar pirks ir alkoholį. Dėl tokių sprendimų išloš kaimyninės šalys, bet negi tai kam nors rūpi.
Doc. dr. Algirdas Bartkus yra Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas.
