Atsakymas – neigiamas – atėjo tik po savaitės, susitikimo išvakarėse, tad atšaukti renginį buvo neįmanoma. Esu karininkas, turėjau paklusti vadovybės sprendimui – susirinkusius žmones nuvedėme į Romuvos kinoteatrą, kurio vestibiulyje ir įvyko renginys (patalpas žaibiškai parūpino vicemeras Stasys Buškevičius, už ką jam dėkojame).
Juridinė reikalo pusė – LR Seimo rinkimų įstatymas (46str. 2 dalis) sako, kad:
2. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovai, taip pat savivaldybių merai ar jų įgalioti tam asmenys turi padėti kandidatams į Seimo narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus.
Išimčių šiame įstatyme nenumatyta, tai liečia visas valstybės institucijas, taip pat ir Krašto apsaugą. Įžiūriu koliziją tarp LR susirinkimų įstatymo (6 str.3 dalis), kur sakoma, kad neleidžiama organizuoti susirinkimų KA patalpose, kariniuose daliniuose ir objektuose, ir LR Seimo rinkimų įstatymo 46 str. 2 dalies (juo rėmėsi neigiamą atsakymą davusi KA vadovybė). Išties, kariniuose daliniuose netinka politiniai renginiai, bet Ramovė nėra “karinė teritorija”, o valstybės įstaiga, kur kariuomenė bendrauja su visuomene. Tačiau juridinius dalykus tegul aiškinasi juristai, svarbesnė yra kita reikalo pusė.
Rasa Juknevičienė – buvusi kolegė, bendražygė nuo Sąjūdžio laikų – štai taip nupiešė situaciją – „Jei ir galima ką nors apkaltinti naudojimusi tarnybine padėtimi, tai tik A. Patacką, kuris siekia susitikimą su rinkėjais, pažeidžiant teisės aktus, rengti savo darbovietėje – Kauno karininkų ramovėje. Kodėl manau, kad tai provokacija? Todėl, kad tūkstančiai kauniečių yra apgauti, nes jiems išplatinti kvietimai atvykti į Kauno karininkų ramovę, nors leidimo rengti agitacinį renginį Lietuvos Kariuomenė nebuvo davusi. Atrodo, kad sąmoningai siekiama sukelti konfliktą, įtampą, nes kitaip jau nesitikima laimėti žmonių palankumo. Apgailestauju, kad neva tiesos siekius skelbiantys politikai ir jų rėmėjai nesibodi rinkimų kovoje imtis akivaizdaus melo ir klaidina visuomenę bei skatina nesilaikyti teisės aktų“.
Nesivelsiu į tokio lygio polemiką – tegul sprendžia rinkėjai. Tik liūdna, kad ilgas sėdėjimas valdiškame krėsle taip neatpažįstamai pakeičia žmogų. O tai, kas vyksta Žaliakalnio apygardoj, paaiškina terminas “administracinis resursas”, t.y. kai rinkimuose panaudojama turima valstybės valdininko galia ir valstybės ištekliai – biudžeto pinigais leidžiama rinkimų agitacinė medžiaga, įjungiamos pavaldžios struktūros ir kitos administracinės galios. Šitai yra labai populiaru Baltarusijoje, šitaip ten valdžia laimi rinkimus.
