Prisiminkime – Sovietų Sąjungai spaudžiant atsisakyti Kovo 11-osios Akto, iš Vakarų politikų pagalbos nesulaukėme – greičiau daugelis patylomis pritarė moratoriumui.
Tada labai lauktą, nepaprastai galingą ir iki šiol tinkamai neįvertintą paramą Lietuvos siekiams suteikė tradicionalistinė katalikiška organizacija TRADICIJA, ŠEIMA, NUOSAVYBĖ (Tradicion, Family, Property – Tradición, Familia y Propiedad, TFP), paplitusi daugiausia tarp ispaniškai ir portugališkai kalbančių katalikų visame pasaulyje, įkurta brazilų filosofo Plinio Corrêa de Oliveira (1908-1995) Brazilijoje 1960-aisiais, ir įkvėpta jo 1959 m. išleistos knygos „Revoliucija ir kontrrevoliucija“, kuri tapo TFP esminiu tekstu. (Ši knyga signataro Antano Račo (1940-2014) pastangomis buvo išleista lietuviškai, man teko pareiga parašyti jai įvadą. Deja, tiražas mažas, knygynuose ir bibliotekose jos nerasi, tad artimiausias pagarbos ženklas TFP žygdarbiui būtų šios knygos, išverstos į pagrindines pasaulio kalbas, išleidimas Lietuvoje).
Tada Amerikos TFP, kartu su dar 26 kitų šalių TFP, per keturis mėnesius surinko daugiau kaip šešis milijonus parašų (!!!) parašų už Lietuvos laisvę.
Tada Amerikos TFP, kartu su dar 26 kitų šalių TFP, per keturis mėnesius surinko daugiau kaip šešis milijonus parašų (!!!) parašų už Lietuvos laisvę, iš kurių galiojančiais buvo užskaityta 5 212 580. Ši parašų rinkimo akcija 1993 m. Gineso rekordų knygoje įvardinta kaip pati didžiausia tokio pobūdžio akcija žmonijos istorijoje.
TFP delegacija, sudarytos iš įvairų tautų atstovų, vadovaujama dr. Cio Xovier da Silveira, apsilankė Lietuvoje ir pristatė Prezidentui Vytautui Landsbergiui peticijos parašus bei susitiko su Lietuvos parlamentu. Tai paskatino Lietuvos apsisprendimą kovoti toliau, o Vakarų politikus įtikino, jog paprasti pasaulio žmonės remia Lietuvos laisvės siekius. Peticijos parašų kopijos buvo tada ranka rankon pristatytos Gorbačiovui jo biure Kremliuje.
Reikia priminti, kad Lietuvoje yra apie tris milijonus gyventojų, tad kiekvienam teko po du parašus. Tai atvejis, neturintis analogo istorijoje – kai žmonės, turbūt ne visi žinantys, kur yra Lietuva, pasirašo po paramos dokumentu.
Kas juos jungė su tolimąja Lietuva? Ogi katalikiškasis tikėjimas. Dauguma jų žinojo, ar parašų rinkėjų dėka sužinojo apie lietuvių kovą su ateistiniu režimu, apie aukas vardan Kristaus, vardan tikėjimo, apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios organizuotą pasipriešinimą, apie nužudytus, ištremtus į šaltąjį Sibirą kunigus ir pasauliečius, apie pogrindžio leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“.
Tai atvejis, neturintis analogo istorijoje – kai žmonės, turbūt ne visi žinantys, kur yra Lietuva, pasirašo po paramos dokumentu.
Šios galingos kampanijos metu buvo ir aukų – berinkdami parašus 1990 m. rugsėjo 3d. autoavarijoje žuvo du TFP nariai. Tai Frederickas V. Porfilio (gimęs 1939.09.28), žymus ir populiarus TFP veikėjas, žinomas kaip „Mr. Fred“. Kaip pasakoja Jo draugai, jis buvo žmogus, turintis daug talentų ir išbandęs savo jėgas keliose profesijose. Jis buvo taksi vairuotojas, dailidė, armijos desantininkas, barmenas, turėjo ir humanitarinių gabumų. Tai, kad jis pasirinko TFP, ir atkakliai, visu savimi persiėmė jos idėjomis, rodo, jog tai buvo tikras ženklas, kad Apvaizda turėjo atskirą planą šiai sielai – kad vieną dieną ji stotų į nesavanaudišką kovą ginti krikščionišką civilizaciją. Kai Frederikas V. Porfilio susipažino su TFP idėjomis 1975 m., jis jau buvo suvokęs tuštybę to, ką pasaulis jam gali pasiūlyti.
Dievas pašaukė pas save ir jauną parašų rinkimo karavano narį aštuoniolikmetį Darylą Huangą, kuris buvo Kinijos imigrantų sūnus.
Lietuva šiemet švenčia savo valstybės atkūrimo 25-metį. Tai sutampa su jų mirties 25-mečiu. Lietuvai būtina prisiminti ir pagerbti šias dvi narsias sielas, anot TFP įkūrėjo Plinio Corrêa de Oliveira, „dvi lelijas, kurias šv. Mergelė išaugino Amerikos TFP sode.“
Algirdas Patackas yra Kovo 11-osios Akto signataras, Seimo narys. Šis tekstas parašytas kartu su Jadvyga Račiene, signataro Antano Račo našle