Šiuo įstatymo projektu norima apjungti kelis dabar galiojančius įstatymus, reglamentuojančius jungtinės veiklos sutarčių, bendrijų bei administratorių valdymo formas.
Aiškinamajame šio projekto rašte nurodoma, kad sukuriant vieną įstatymą yra siekiama įtvirtinti tokį gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, kad savininkai įgyvendinti savo teises ir pareigas būtų skatinami tai daryti aktyviai, jiems veikiant patiems ar perduodant tvarkyti su bendrojo naudojimo objektais susijusius klausimus tiems asmenims, kurie galėtų tinkamiausiai atstovauti jų interesus. Tačiau ar nebus taip, kad keliamas tikslas taip ir liks nepasiektas, o šiuo metu esanti situacija dar labiau pabloginta. Sulaukiau daugybės bendrijos pirmininkų nuogąstavimų dėl šio įstatymo projekto, jie įsitikinę, kad naujasis įstatymas sunaikins egzistuojančias daugiabučių savininkų bendrijas ir tik paskatins gyventojus namo priežiūrai rinktis administratorius, o ne kurti naujas bendrijas.
Lietuvoje daugiabučių namų administravimas pakankamai monopolizuotas, todėl turime skatinti bendrijų steigimąsi, taip apsaugant gyventojus nuo brangios namų priežiūros. Esama centralizuota daugiabučių namų administravimo struktūra, ypatingai didžiuosiuose Lietuvos miestuose, gyventojams neužtikrina tinkamos paslaugų kokybės. Vietoj to, kad būtų skatinamos savarankiškos daugiabučių valdymo formos Aplinkos ministerijos siūlomi teisinio reguliarumo pakeitimai kelia grėsmę pačių bendrijų egzistavimui.
Ar atsiras norinčiųjų eiti bendrijos pirmininkų pareigas?
Įstatymo projekte numatyti pakeitimai kelia nerimą ar atsiras žmonių, kurie norėtų dirbti bendrijų pirmininkais. Jau ir šiuo metu įsteigtoms daugiabučių bendrijoms dažnai yra nerandama pirmininkų, nes daugeliui jų ši veikla tik papildoma ir yra dirbama tik už simbolinį atlygį. Bendrijų pirmininkams kelia nerimą įstatymo projekte numatyta naujoji ataskaitų tvirtinimo tvarka. Įstatymo projekto 31 straipsnis numato, jog valdytojas ne vėliau kaip iki vasario 1 d. parengia ir savininkų susirinkimui pateikia tvirtinti metinę savo veiklos ataskaitą.
Vietoj to, kad būtų skatinamos savarankiškos daugiabučių valdymo formos Aplinkos ministerijos siūlomi teisinio reguliarumo pakeitimai kelia grėsmę pačių bendrijų egzistavimui.
Jeigu ataskaitai savininkų susirinkimas nepritaria dėl to, kad ji neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ataskaita turi būti patikslinta ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo savininkų sprendimo nepritarti ataskaitai priėmimo dienos pakartotinai teikiama savininkų susirinkimui tvirtinti. Tačiau jeigu savininkų susirinkimas nepritaria ataskaitai nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su ataskaitos tikslinimu pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, bendrijos pirmininkas netenka įgaliojimų po 30 dienų nuo tokio savininkų susirinkimo sprendimo dienos.
Įstatymo projekte, taip pat siūloma naikinti bendrijos valdybą, numatant, kad bendrijos organai yra tik bendrijos pirmininkas ir bendrijos narių susirinkimas. Projekto 12 straipsnyje numatyta, kad bendrijos narių susirinkimas sprendžia esminius klausimus tokius kaip bendrijos metinės administravimo sąmatos, metinio finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo ir kitus klausimus. Kadangi bendrijos narių susirinkimas spręstų svarbiausius klausimus tai ir būtų šaukiamas tik keletą kartų per metus. O kiti svarbūs metų eigoje atsiradę klausimai panaikinus bendrijos valdymą būtų sprendžiami bendrijos pirmininko. Kyla klausimas ar sprendimų naštą palikus tik bendrijos primininkui būtų tinkamai sprendžiami iškilę klausimai ir atstovaujami visi bendrijos nariai. Pasunkinus darbo sąlygas bendrijos pirmininkams galime taip ir nesulaukti norinčiųjų eiti šias pareigas.
Didesnės valdymo sąnaudos
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką bendrijos gali būti kuriamos bendrai keliems namams. Tuo tarpu naujajame įstatymo projekte numatyta, kad bendrijas bus galima steigti tik viename name. Toks sprendimas bendrijas padarytų gerokai nepatrauklesnes gyventojams, būtų ne tik pasunkintas jų valdymas, bet ir padidintos valdymo sąnaudos. Vien jau tai, kad reiktų samdyti bendrijos pirmininką kiekvienam namui reikštų papildomų išlaidų atsiradimą. Akivaizdu, kad bendrijų kūrimo procesą padarius sudėtingesniu ir brangesniu tai būtų didelis žingsnis atgal. Gyventojai norėdami išvengti sudėtingų procesų nebekurtų bendrijų ir vėl patektų į ne visada geriausiai jų interesus atstovaujančių administratorių rankas. Naujos tvarkos rezultatas – dar brangesni pirkimai?
Įstatymo projekte taip pat siūloma ir keisti pirkimų tvarką, šį procesą padarant gerokai sudėtingesniu. Projekto 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valdytojas prekes, darbus ir paslaugas, susijusias su bendrojo naudojimo objektais, jų valdymu, priežiūra, remontu ir atnaujinimu perka naudodamasis Viešosios įstaigos CPO LT administruojamomis elektroninėmis pirkimų sistemomis arba, gavęs savininkų leidimą, kitu būdu, išskyrus skubius ir nenumatytus atvejus.
Tokiu reglamentavimu siekiama užtikrinti skaidrumą pirkimuose, tačiau nors siektinas tikslas ir geras, bet kyla klausimas ar tokia tvarka naudinga gyventojams. Visų pirma, pirkimų procesai galėtų labai užsitęsti dėl to, kad CPO LT sistemoje gali nebūti valdytojui reikalingų prekių ar paslaugų tiekėjų. Visų antra, reiktų prisiminti, kad nuo šių metų liepos 1 dienos visiems tiekėjams yra apmokestinamos CPO LT teikiamos paslaugos todėl galutinė prekių ar paslaugų kaina gali būti didesnė negu su įmonėmis derantis savarankiškai. Jeigu įsigaliotų tokia pirkimų tvarka, akivaizdu, kad tiek visas procesas truktų gerokai ilgiau ir tuo pačiu padidėtų daugiabučių namų tvarkymo sąnaudos.
Gyventojai norėdami išvengti sudėtingų procesų nebekurtų bendrijų ir vėl patektų į ne visada geriausiai jų interesus atstovaujančių administratorių rankas.
Pamirštami gyventojų interesai balsuojant
Ir šiame siūlomame naujajame įstatyme pamirštami vyresnio amžiaus ar turinčių sveikatos problemų gyventojų interesai. Šio įstatymo projekto 14 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad bendrijos narių sprendimai priimami susirinkime arba balsuojant elektroninėmis ryšio priemonėmis. Pirmiausia, kyla klausimas kuriais atvejais bus priimami sprendimai balsuojant elektroninėmis ryšio priemonėmis, o svarbiausia kaip bus užtikrinamos galimybės visiems bendrijos nariams balsuoti šiomis priemonėmis. Natūralu, kad tik maža dalis vyresnio amžiaus gyventojų geba naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis ir gali sau leisti apmokėti interneto išlaidas. Tačiau ne tik vyresnio amžiaus gyventojai gali neturėti galimybės balsuoti, bet ir kiti bendrijos nariai, kurie neturi elektroninių ryšių priemonių. Todėl manau, kad tokia įstatymo projekto norma, kurta nepagalvojant apie tai, kad gali būti pažeisti daugelio bendrijos gyventojų interesai.
Taigi, prieš priimant skubotus įstatymus reiktų apsvarstyti ar naujasis reguliavimas neatneš daugiau sumaišties nei naudos ir neapsunks daugiabučių namų valdymo. Bet kokiu atveju, įstatymo projektas turėtų būti derinamas ir diskutuojamas atsižvelgiant į bendrijos pirmininkų pastabas ir pasiūlymus. O svarbiausia reikia nepamiršti, kad teisės aktai turėtų būti kuriami siekiant pagrindinio tikslo – gyventojų interesų gynimo užtikrinant gerą daugiabučių administravimo paslaugų kokybę. Todėl tikiuosi, kad Aplinkos ministerijos rengiamas įstatymo projektas neras pritarimo Seime.
Algis Strelčiūnas yra Seimo TS-LKD frakcijos narys.
