Visada pasisakiau už vietos savivaldos stiprinimą, teikiau įstatymo projektą dėl tiesioginių seniūnų rinkimo – taigi ir dabar negaliu nepareikšti nuomonės šiuo klausimu.
Minėto įstatymo pakeitimo projekte siūloma leisti savivaldybių taryboms pačioms spręsti dėl seniūnaitijų sudarymo: bus galima įsteigti, bet galima ir nesteigti. Nesteigti, žinoma paprasčiau, nėra ir nereikia. Tik, ar kas klausė gyventojų nuomonės, ko jiems reikia ir kas jiems geriau? Juk seniūnaitijos gina viešąjį interesą ir yra savivaldos esminis elementas. Šiuo pakeitimu siūloma mažinti gyventojų galimybę dalyvauti savivaldoje. Ir kodėl? Ogi dėl to, kad vienai savivaldybei neparankios Vietos savivaldos įstatymo nuostatos.
Nesteigti, žinoma paprasčiau, nėra ir nereikia. Tik, ar kas klausė gyventojų nuomonės, ko jiems reikia ir kas jiems geriau?
Šiuo metu Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos duomenimis Lietuvoje yra daugiau kaip 3000 seniūnaitijų ir apytikriai tiek pat išrinktų seniūnaičių.
Žmonės dirba, įsitraukia į vietos savivaldos procesus, dalyvauja sprendimų priėmime. Jei bus panaikintos seniūnaitijos, ką daryti su jau išrinktais seniūnaičiais?
Pasakyti, kad jūs jau mums nebereikalingi ir galite pamiršti savo idėjas ir suplanuotus darbus? Eilinį kartą pabandėm, pamėginom – ir užtenka? Kyla ir kitas klausimas – renkant seniūną komisijoje dalyvauja 3–4 seniūnaičiai. O jei jų nebus, tai kas rinks seniūną, gal tik jam palankūs... Seniūnaičiai yra arčiausiai mūsų rinkėjo esanti valdymo grandis. Nuimk ją ir bus kaip rašoma Vinco Krėvės apsakyme „Skerdžius“: nukirto Grainio liepą – ir liko skylė danguje.
Neseniai baigėsi teismai dėl seniūnaitijų sudarymo. Nueitas ilgas aiškinimosi kelias, nuveiktas didelis darbas, kad jos atsirastų, kad būtų įgyvendinama Vietos savivaldos įstatymo nuostatos ir didinamas skaidrumas bei demokratiškas sprendimų priėmimas.
Todėl sunku suprasti ir paaiškinti, kodėl būtent šiuo metu siekiama viską nubraukti ir grįžti atgal remiantis vien seniūnaitijų sudarymui nepritariančia Alytaus miesto savivaldybės tarybos nuomone (ji nurodoma pateiktame įstatymo projekte).
Ar tikslinga keisti įstatymą ir pritaikyti jį tik vieno miesto savivaldybei? Taip veikiant netruksime turėti pavienių miestų ar pavienių kaimų įstatymus įstatymėlius. Ar čia nebus tik visiems gerai žinomas veikimo principas „kas veža – tam krauna“? Tos savivaldybės, kurios deda pastangas sudaryti seniūnijas, gyventojams suteikti galimybę pasinaudoti teise rinkti seniūnaičius ir būti išrinktais – tai jos tegul ir vykdo įstatymo reikalavimus, o kurie nenori ar neįstengia, tai tiems – įstatymo pakeitimas?
Man nesuprantama ir Lietuvos socialdemokratų partijos pozicija ir aktyvus šio įstatymo teikimo palaikymas balsuojant. Juk būtent jie inicijavo tiesioginių merų rinkimų įvedimą Lietuvoje, nuolat kalbėjo apie didesnį gyventojų dalyvavimą vietos savivaldoje. O štai šiuo metu taip balsuodami jie jau mažina gyventojų įtraukimą į vietos savivaldą ir atima vieną iš naujai suteiktų įgaliojimų tiesiogiai išrinktam merui – tvirtinti gyvenamųjų vietovių ar jų dalių sugrupavimą į seniūnaitijas.
Pateikto įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose nurodoma, kad seniūnaičių pareigas gali vykdyti aktyvūs bendruomenių nariai, vietos bendruomenių tarybos. Tačiau to aš niekaip negalėčiau lyginti, nes vietos bendruomenės nariai, net jų pirmininkai, neturi tokių teisių, kokias seniūnaičiams suteikia Vietos savivaldos įstatymas.
Pavyzdžiui, dalyvavimas seniūną renkančioje komisijoje (turi būti 3–4 seniūnaičiai iš 7 komisijos narių), teisė gauti informaciją apie savivaldybės rengiamus teisės aktus ir kt.
Svarbu ir tai, kad nuo 2014 metų įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas, kuriuo numatoma, kad seniūnaičiams numatomas apmokėjimas už jų kanceliarines, ryšio ir transporto išlaidas. Šias išmokas ir jų dydį gali skirti savivaldybės taryba. Taigi seniūnaičiai turi daugiau Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose numatytų teisių ir pareigų, kurios užtikrina jų dalyvavimą vietos savivaldoje ir suteikia neginčijamas teises. Tuo pasidžiaugti bendruomenių atstovai negali.
Nepritariu, kad seniūnaitijos būtų naikinamos, kad būtų mažinamos gyventojų galimybės dalyvauti vietos savivaldoje, griaunama jau sukurta ir veikianti sistema.
Ieškant ir nerandant svarių argumentų, kodėl dabar teikiamas toks demokratijos principus žeidžiantis minėto įstatymo pakeitimas, peršasi kita mintis: o gal tai susiję su aktyviu seniūnaičių dalyvavimu, paskiriant seniūną, tvirtos savo nuomonės išsakymu, priimant svarbius sprendimus savivaldybėje?
Juk tokia jų pozicija neleidžia kai kurioms partijoms ir interesų grupėms paskirti jiems reikalingus ir palankius žmones į atsakingas pareigas bei įgyvendinti savo interesus.
Šiuo metu, kai Lietuvoje daug kur perrenkami seniūnaičiai, matoma tendencija, kad rinkimuose dalyvauja daugiau žmonių nei praėjusiuose rinkimuose. Tai rodo žmonių požiūrį į šią, arčiausiai jų esančią struktūrą. Seniūnaičių vaidmuo stiprėja: jie pradedami girdėti savivaldybėse, veikia ir steigiasi naujos seniūnaičių asociacijos („Asociacija Vilniaus seniūnaičiai“, „Kauno seniūnaičių asociacija“, 2015 m. gegužės 21 d. įsteigta „Lietuvos seniūnaičių asociacija“). Žmonės nori ir gali dalyvauti savivaldoje, o politikų darbas yra padėti, paskatinti ir suteikti jiems galimybes.
Taigi nepritariu, kad seniūnaitijos būtų naikinamos, kad būtų mažinamos gyventojų galimybės dalyvauti vietos savivaldoje, griaunama jau sukurta ir veikianti sistema vien dėl to, kad tai kažkam nepatogu ar nenaudinga.
Tiek tiesioginis seniūnų rinkimų įteisinimas, kurio nuolat siekiu, tiek seniūnaitijų steigimas garantuotų realią savivaldą, gyventojų įtraukimą į sprendimų priėmimą ir renkamų pareigūnų atskaitomybę bendruomenėms. Tai kelias, kuriuo turime eiti be vingių.
Algis Strelčiūnas yra Seimo TS-LKD frakcijos narys
