Šio įstatymo pakeitimas yra būtinas, nes girdime daug skirtingų nuomonių: vieni teigia, kad atliekų deginimas yra ekologiškiausia ir pažangiausia komunalinių atliekų utilizavimo technologija ir pateikia savus argumentus, kiti – kad atliekų deginimas yra mirštanti technologija. Nors iš tiesų komunalinių atliekų utilizavimo problema – tai kokybės kontrolės ir procesų valdymo užtikrinimas.
Pastaruoju metu plečiantis atliekų deginimo veiklai vis daugiau statoma ar planuojama statyti atliekų deginimo įrenginių, todėl reikia visoje valstybėje užtikrinti jų tinkamą integraciją į energetinius tinklus ir aprūpinimą komunalinėmis atliekomis, kaip kuru. Atliekų naudojimas energijai gauti, jas deginant, yra svarbi valstybei ūkio šaka, kurios funkcionavimo sutrikimai gali kelti pavojų ar padaryti žalos atliekų tvarkymo sistemai, energetikos sistemai, visuomenei bei valstybei.
Jei stambūs taršos šaltiniai bus racionaliai išskirstyti po Lietuvą, tai gamta su jų keliama tarša susidoros, o mes žalingo poveikio nepajusime.
Todėl, jei stambūs taršos šaltiniai bus racionaliai išskirstyti po Lietuvą, tai gamta su jų keliama tarša susidoros, o mes žalingo poveikio nepajusime. Tačiau, jei tokie objektai bus sukoncentruoti vienoje vietoje, tai nei gamta, nei kitos priemonės neapsaugos mūsų nuo ekologinės katastrofos.
Mažeikių rajonas turi stambų oro teršėją „Orlen Lietuva“, Jonavos r. – AB „Achema“, Elektrėnai – Lietuvos elektrinę, Naujoji Akmenė – AB „Akmenės cementas“, Kėdainiai – AB „Lifosa“, Panevėžio r. – Panevėžio regioninį sąvartyną, Klaipėda – Šiukšlių deginimo gamyklą, Kaunas – UAB „Energijos sistemų servisas“ (Kauno elektrinė) ir Lapių regioninį sąvartyną, Vilnius – UAB „Vilniaus energija“, termofikacines elektrines Nr. 2 ir Nr.3. Didinant stambių teršėjų koncentraciją Kaune, Petrašiūnų elektrinės teritorijoje, planuojama statyti naują kogeneracinę elektrinę, Klaipėdoje – atliekų rūšiavimo gamyklą, nors viena jau yra, Vilniuje – atliekų rūšiavimo gamyklą, komunalinių atliekų deginimo gamyklą ir kogeneracinę elektrinę.
Išsanalizuokime, kokia situacija yra susiklosčiusi Vilniuje: netoliese, prie jau dviejų veikiančių termofikacinių elektrinių, planuojama statyti dar tris stambius taršos objektus, du iš jų panašaus profilio.
Šalia Gariūnų, į vakarų krypties pusę, Kuro gatvės arba Sandėlių gatvės, t. y. pirmuoju atveju – 0,7 km, antruoju – apie 2 km nuo Gariūnų, 3-4 km nuo Lazdynų, 2,5 km nuo Trakų Vokės, arčiau nei 100 m iki Vokės upelio, planuojama statyti Vilniaus kogeneracinę jėgainę (vieta dar nėra galutinai parinkta). Šioje jėgainėje elektros ir šilumos energija bus gaminama deginant biokurą ir komunalines atliekas. Planuojamos statyti Vilniaus kogeneracinės jėgainės galia 80–120 megavatų (MW), iš kurios 50–120 MW sudarytų šiluminė energija ir iki 50 MW – elektros energija.
Jeigu bus pastatyti šie du objektai, jiems reikės dvigubai daugiau komunalinių atliekų nei jų susidaro Vilniaus apskrityje.
Tokios kogeneracinės jėgainės galiai užtikrinti reikės 250 tūkst. tonų komunalinių atliekų per metus. Šie atliekų kiekiai panašūs kaip ir bendrovės „Reenergy“ pradėtos statyti komunalinių atliekų deginimo gamyklos už 3,4 km nuo Lazdynų link tos pačios Trakų Vokės, kurios šiluminė galia bus 50 MW – nuo 150 tūkst. iki 170 tūkst. tonų komunalinių atliekų per metus. Pastarosios statyba yra laikinai sustabdyta, nes Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustatė, kad bendrovei „Reenergy“ statybos leidimas statyti Vilniaus regiono komunalinių atliekų deginimo gamyklą Jočionių g. 13 (šalia Gariūnų) išduotas pažeidžiant teisės aktus. Jeigu bus pastatyti šie du objektai, jiems reikės dvigubai daugiau komunalinių atliekų nei jų susidaro Vilniaus apskrityje.
Tiek planuojamos statyti Vilniaus kogeneracinės jėgainės, tiek Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros planų projektai ir planų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitų argumentai, pateikti projekto vykdytojų UAB „Fortum“, neįtikino nei vilniečių, nei kauniečių. Gyventojų nuomone, numatomi statyti komunalinių atliekų deginimo objektai, sukoncentruoti nedideliu atstumu vienas nuo kito arba nuo jau veikiančių stambių oro taršos šaltinių ir nuo gyvenamųjų miestų rajonų, pablogins gyvenimo kokybę ir neabejotinai kenks sveikatai.
Energijos gamintojams toks minėtų objektų išdėstymas labai patogus, nes atliekos yra netoliese, atliekų rūšiavimas ir jų deginimas greta. Taip pat, kaip ir šalia išsidėstę centralizuoti Vilniaus ir Kauno miestų šilumos tinklai. Taigi, galutinio produkto gamybos ir tiekimo išlaidos minimalios, o pelnas didžiulis. Akivaizdu, kad verslininkams nerūpi taršos poveikis miestų aplinkai ir apskritai visai valstybei. Vilniaus ir Kauno gyventojų bendruomenės tai supranta ir priešinasi tokiems planams.
Netolimoje ateityje panašaus likimo gali sulaukti visi didesni Lietuvos miestai, nes taip verslininkams elgtis leidžia šiuo metu galiojantys įstatymai, todėl ir buvo pateiktas Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Įgyvendinus jame numatytus pakeitimus bus užtikrinta atliekas deginančių įrenginių kontrolė, taip pat visoje šalyje sureguliuotas minėtos rūšies įrenginių skaičius ir deginimo pajėgumai.
Algis Strelčiūnas yra Seimo narys, TS-LKD frakcijos atstovas
