Daugelis siūlomų sprendimų, be abejo, reikalingi siekiant užtikrinti kompetentingų valstybės tarnautojų pritraukimą į viešąjį sektorių, tačiau įstatymo projektui trūksta konkretumo ir palikta vietos įvairioms interpretacijoms.
Neaiškūs priėmimo į darbą kriterijai
Siūloma mišrią darbuotojų atrankos sistemą keisti į centralizuotą. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką į darbą priimami žmonės išlaikę bendrųjų gebėjimų testą ir vadovavimo gebėjimų vertinimą, jeigu pretenduojama į vadovaujančias pareigas. Taip pat privalomas ir dar vienas etapas – pokalbis įstaigoje.
Centralizuotą etapą organizuoja Valstybės tarnybos departamentas. Įstatymo projekte užsimenama apie mišrią atrankos sistemą, tačiau nedetalizuojama kaip tai bus vykdoma. Numatyta, kad specialius reikalavimus kandidatams nustato Vyriausybė, tačiau kokie jie bus, kaip ir kokiu būdu bus vykdoma mišri darbuotojų atranka lieka neaišku.
Mokymai – paties darbuotojo reikalas
Siūloma taupyti valstybės pinigus darbuotojų mokymų sąskaita. Tai reiškia, kad darbuotojams nebelieka galimybių kelti savo kvalifikaciją. Iki šiol buvo taikomas įvadinio ir tęstinio mokymo programos, tačiau planuojama to atsisakyti. Tad darbuotojas savo kvalifikacijos kėlimu turės pasirūpinti pats.
Vis dėlto, tai ganėtinai keistas sprendimas turint omeny Valstybės tarnybos įstatymo reformos tikslą pritraukti į valstybės tarnybą kompetentingus darbuotojus bei kelti jų kompetencijas siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas Lietuvos gyventojams.
Naujas statusas sulaukusiems 65 m. amžiaus
Projekte numatoma galimybė atleistiems valstybės tarnautojams vėl sugrįžti į darbą suteikiant mentoriaus statusą. Su tokiais darbuotojais būtų sudaroma darbo sutartis, tiesa, šiuo atveju projekte nurodyta, kad tokia galimybė būtų suteikiama tik tiems asmenims, kurie ne jaunesni nei 65 m. Amžiaus apibrėžimas šiuo atveju prieštarauja Konstitucijai. Taip pat siūloma kai kurias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas derinti su nauju Darbo kodeksu, pavyzdžiui, valstybės tarnautojų atostogas skaičiuoti darbo, o ne kalendorinėmis dienomis.
Vidaus reikalų ministerija taip pat teigia, kad dalis valstybės tarnautojų rezervo turi būti naikinama. Šiuo metu buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudariusiam šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo, dar šešis mėnesius siūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Taip pat atsisakoma visų papildomų priemokų už papildomą darbą ar padidėjusį darbo mastą.
Vidaus reikalų ministerija teigia, kad reforma nepareikalaus papildomų lėšų. Šiuo metu valstybės tarnyboje, įskaitant ir statutinius, dirba daugiau kaip 50 000 žmonių. Pakeitus valstybės tarnybos sąvoką ir atsisakius ūkinių, techninių funkcijų dalis tarnautojų bus atleidžiami. Natūralu, kad bus reikalingos išeitinės kompensacijos, kurios pareikalaus papildomų lėšų. Taigi, kyla klausimas ar tikrai šios reformos nekainuos papildomų lėšų?
Svarstymui pateiktas įstatymo projektas jau sulaukė visuomenės neigiamos reakcijos ir kritinių pastabų. Akivaizdu, kad ilgą laiką aptarinėjamoje Valstybės tarnybos reformoje yra spragų ir dviprasmybių. Palikta vietos interpretacijoms, kurios gali apsunkinti kelią šios reformos įgyvendinimui. Žinoma, pakeitimai šiame sektoriuje tikrai reikalingi, vis tik derėtų juos planuoti sistemingai ir strategiškai. Tikiuosi, kad svarstant įstatymo projektą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete jis bus patobulintas.
Algis Strelčiūnas yra Seimo TS-LKD frakcijos narys.