Energetikos ministerijos atstovai teigia, kad nesilaikant saugumo reikalavimų, metalinė tvora, esanti šalia elektros oro linijų, gali tapti pavojinga žmonių gyvybėms, todėl būna elektros tinklus esančius virš jų įžeminti. Vis dėlto, žmonėms, kurie turi metalines tvoras ir virš kurių yra elektros tinklai teks patiems organizuoti elektros tinklų įžeminimo, varžų apskaičiavimo ir protokolų darbus. Tai reiškia, kad žmonėms teks patiems už tai susimokėti. O suma gali siekti nuo 300 iki 1000 eurų. Be to, ESO yra pasitvirtinusi įmonių galinčių atlikti šiuos darbus sąrašą, o pasamdžius kitą įmonę, suprask žmogau, kad turėsi vargo su ESO dėl reikiamų dokumentų apiforminimu. Apie viską pagalvota – visi turi darbo ir viskas dėl žmonių sveikatos ir gyvybės, kilnu, bet ar tikrai? Ar nėra žmogui gyvenančiam be vandentiekio ir kanalizacijos tinklų didesnės grėsmės tarkim apsinuodyti nešvariu vandeniu?
Taisyklėse smulkiai, tačiau gan painiai nurodyti atvejai kaip ir kada elektros tinklus reikia įžeminti. Pavyzdžiui, nurodyta, kad oro linijų apsaugos zonose vielinėms aptvaroms ir metalinėms tvoroms įrengti turi būti gautas šias linijas eksploatuojančių operatorių raštiškas sutikimas ir įrengimo sąlygos. Taip pat vielinių aptvarų arba metalinių tvorų ir aukštesnių kaip 1000 V įtampos oro linijos sankirtose abiejose oro linijos pusėse 15–20 m atstumu nuo kraštinių laidų vertikaliųjų projekcijų turi būti įrengiamas 0,25 m oro tarpas.
Metalinės tvoros arba vielinės aptvaros ir iki 1000 V įtampos oro linijos sankirtoje tarpų tvoroje arba aptvaroje įrengti nebūtina, o reikia ją tik įžeminti. Vielinių aptvarų ir metalinių tvorų dalis po oro linija turi būti įžeminta ne didesne kaip 30 Ω varža. Vielinės aptvaros ir metalinės tvoros, esančios už įrengtų tarpų 15–20 m atstumu, turi būti pakartotinai įžemintos. O įžeminimo varža nėra reglamentuojama.
Įrengiant vielines aptvaras ir metalines tvoras lygiagrečiai 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijoms už jų apsaugos zonų, vielinių aptvarų ir metalinių tvorų įžeminimo reikalingumas turi būti nustatytas projekte. Bet kuriame aptvaros arba tvoros taške, esančiame oro linijos elektromagnetinės įtakos zonoje, indukuota įtampa žemės atžvilgiu turi būti ne aukštesnė kaip 25. Taip pat svarbu paminėti tai, kad vielinės aptvaros ir metalinės tvoros, kurios yra po elektros tiekimo linijomis, susikirtimuose turi būti atskirtos izoliaciniais intarpais nuo linijos į vieną ir į kitą pusę po maždaug 15 metrų, kad tvora, esanti po linija, neturėtų ryšio su kita tvoros dalimi, kuri yra toliau. Elektros tinklų apsaugos zonos išilgai elektros oro linijų abiejose pusėse nuo kraštinių laidų (kai jie nėra atlenkti) jeigu iki 1 kV įtampos elektros oro linijoms – 2 metrai; 6 ir 10 kV įtampos elektros oro linijoms – 10 metrų, 35 kV įtampos elektros oro linijoms – 15 metrų.
Vielinių aptvarų arba metalinių tvorų ir aukštesnės kaip 1000 V įtampos oro linijos sankirtose abiejose oro linijos pusėse 15-20 m atstumu nuo kraštinių laidų vertikaliųjų projekcijų vielinėje aptvaroje ir metalinėje tvoroje turi būti įrengiamas 0,25 m oro tarpas. Metalinės tvoros arba vielinės aptvaros ir iki 1000 V įtampos oro linijos sankirtoje tarpų tvoroje arba aptvaroje įrengti nebūtina, o reikia ją tik įžeminti. Taigi, situacijų ir variacijų išties daug. O ką daryti žmogui virš kurio metalinių tvorų kaba elektros laidai? Belieka bandyti suprasti viską pačiam arba kreiptis į vieną iš ESO siūlomų įmonių.
Žinoma, svarbu, kad Energetikos ministerija rūpinasi pačių gyventojų saugumu. Tačiau ilgus metus niekam nekliuvusios metalinės tvoros kelia klausimą ar neslypi už tokios sprendimo noras pasipinigauti? Turint omenyje, kad kaimuose būtent metalines tvoras įsirengę kone kas trečias ar ketvirtas sklypo savininkas.
Tačiau derėtų prisiminti ir tai, kad didžioji dalis kaimo gyventojų – pensinis amžiaus, tad jiems elektros įžeminimo ar tvoros keitimo darbų kaštai bus sunkiai pakeliami. Ką jau kalbėti apie sudėtingas taisykles, iš kurių nėra aišku kada ir kaip reikia įžeminti elektros tinklus esančius virš metalinių tvorų. Todėl patys ESO specialistai galėtų pasiūlyti atlikti reikiamus darbus ir išspręsti šią problemą arba kompensuoti bent dalį patiriamų kaštų dėl naujųjų taisyklių.
Algis Strelčiūnas yra Seimo TS-LKD frakcijos narys.
