Ypač sunerimo Lazdynų, Vilkpėdės, Trakų Vokės gyventojai, nes planuojamos ūkinės veiklos vieta yra netoli jų gyvenamosios vietos. Aplinkos apsaugos agentūros paskelbtoje UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų valyklos dumblo galutinio sutvarkymo įrenginio statybos ir eksploatacijos Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad minėti įrenginiai bus statomi Vilniuje, Titnago g.74 – vietovėje, kur ir taip jau didelė orą teršiančių objektų sankaupa.
Šioje teritorijoje jau dabar veikia Vilniaus termofikacinė elektrinė (VE-3), UAB „Ecoservice“ stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelė, baigiami statyti komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai. Dar nespėjo nuslopti Vilniaus gyventojų nepasitenkinimas dėl planuojamos statyti kogeneracinės jėgainės Vilniuje, Jočionių g.13, kai vėl pranešama apie naujo objekto statybas.
Sudeginus dumblą Vilniaus nuotekų valykloje, susidarys apie 8 tūkst. tonų pelenų, turinčių sunkiųjų metalų. Kur tokie pelenai bus dedami, kaip saugomi?
Planuojamos Vilniaus nuotekų dumblo deginimo vieta yra tik apie 1,50 km nuo Gariūnų turgavietės, 2,3 km nuo Lazdynų gyvenamojo rajono ir 12 km nuo Vilniaus centro. Tai visai menki atstumai, žinant, kad vyrauja pietvakarių krypties vėjai.
Vilniaus nuotekų valykloje kasmet planuojama sudeginti apie 13 tūkst. tonų dumblo. Dar tiek pat (10 – 15 tūkst. tonų) dumblo planuota sudeginti Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje. Pagrįstai kyla klausimas: kodėl dumblą reikia deginti dviejose vietose? Ar nebūtų ekonomiškiau turėti vieną gerai įrengtą ir tinkamai prižiūrimą įrenginį? Turbūt ne tik ekonomiškiau, bet ir sveikiau.
Pasaulio sveikatos organizacijos programoje „Sveikata visiems XXI amžiuje“ nurodoma remti šalies gyventojų pastangas sveikai gyventi, sudaryti sąlygas išvengti daugelio ligų, saugoti, tausoti ir stiprinti fizinę, psichinę ir dvasinę sveikatą, prailginti kokybiško, visaverčio gyvenimo metus.
Kaip žinoma, žmogaus sveikatą lemia 4 pagrindiniai faktoriai: aplinka, genetinis paveldimumas, gyvensena ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla. Aplinka nulemia net 20 procentų mūsų sveikatos.
Šiuo požiūriu nagrinėjant pateiktą Vilniaus nuotekų dumblo deginimo ataskaitą, sveikatą neigiamai veikiančių veiksnių ten nurodyta daug. Nurodoma, kad įgyvendinus planuojamą ūkinę veiklą į aplinką bus išmetama anglies monoksido, kietųjų dalelių, bendrosios organinės anglies, vandenilio chlorido, vandenilio fluorido, sieros dioksido ir azoto oksidų, sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų. Čia pat nurodomas jų poveikis žmogaus organizmui.
„Aplinkos oro tarša neigiamai veikia kraujotakos sistemos, kvėpavimo sistemos veiklą ir yra vienas iš vėžinių susirgimų rizikos faktorius. Anglies monoksido poveikis labai klastingas – jis nedirgina gleivinių, nes neturi kvapo. Todėl netgi esant didelėms šio teršalo koncentracijoms ore, žmogus visiškai to nejaučia. Šis teršalas – dažna apsinuodijimų priežastis. Apsinuodijus pažeidžiamos beveik visos organizmo sistemos, tačiau labiausiai deguonies badui jautrios yra smegenys. Azoto dioksidas yra didelis plaučių dirgiklis, todėl egzistuoja galimybė, kad išsivystys plaučių edema. Kai azoto oksido patenka į organizmą kartu su kitais teršalais, jų poveikis sumuojasi“.
Tai perskaičius sunku patikėti ataskaitoje pateikta išvada, kad planuojamos ūkinės veiklos aplinkos oro tarša nekels rizikos artimiausių gyventojų sveikatai.
Tad jei jau dabar, kaip nurodoma minimoje ataskaitoje, Vilniaus mieste tarp gyventojų pirminio invalidumo priežasčių vyrauja kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, kvėpavimo, nervų sistemos ligos, tai kas laukia ateityje, juolab, kad ir planuojama netoliese statyti kogeneracinė jėgainė į aplinką išmes tokius pat teršalus. Galima tik įsivaizduoti, koks oro taršos srautas formuosis šioje vietovėje.
Nuotekų dumblo utilizavimas yra didelė problema visame pasaulyje. Vienos šalys renkasi jo deginimą, kitos veža į sąvartynus, dar kitos kompostuoja. Nuotekų dumble yra daug sunkiųjų metalų, kurie dumblą sudeginus niekur nedingsta, o lieka pelenuose. Sudeginus dumblą Vilniaus nuotekų valykloje, susidarys apie 8 tūkst. tonų pelenų, turinčių sunkiųjų metalų. Kur tokie pelenai bus dedami, kaip saugomi?
Juk sunkieji metalai (švinas, gyvsidabris, arsenas, kadmis ir kt.) yra pavojingas organizmo nuodas: sutrikdo smegenų ir centrinės nervų sistemos veiklą, kaupiasi kauluose ir veikia toksiškai, sukeldami onkologinius susirgimus.
Kyla neaiškumų ir dėl ūkinės veiklos metu keliamo triukšmo. Kaip teigiama ataskaitoje, atlikus akustinio triukšmo sklaidos modeliavimą nustatyta, kad ekvivalentinis garso slėgio lygis už aikštelės ribų viršys didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius, bet pasirodo, kad tas triukšmas gyventojų nepasieks. Kas galėtų patvirtinti, kad tikrai taip bus?
Atliekų transportavimas, laikymas, rūšiavimas, išrūšiuotų komunalinių atliekų deginimas, dumblo deginimas – visos šios veiklos bus vykdomos labai artimoje teritorijoje ir jas vykdant oro tarša tik didėja.
Nurodoma, kad poveikis sveikatai bus minimalus, tačiau ši išvada daroma tik statistinių modeliavimų pagrindu. Kaip rodo patirtis, teoriniai skaičiavimai dažnai neatitinka realybės.
Prisiminkime, kaip svarstant Vilniaus kogeneracinės jėgainės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą buvo įtikinėjama ir užtikrinama, kad visų vyksiančių procesų kontrolė bus visiškai ir tinkamai vykdoma, kad tam yra pakankamai pasiruošta, kad gerai veikia visos reikalingos kontrolės grandys.
Deja, gyvenimas parodė ką kita: UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinė jėgainė pradėjo deginti iš užsienio atvežtas komunalines atliekas, nors tai draudžiama. Tad jei neįmanoma užtikrinti vieno objekto kontrolės, kaip bus tuo atveju, kai reikės kontroliuoti kelis, be to, kurių ir veiklos rūšys skiriasi?
Atliekų transportavimas, laikymas, rūšiavimas, išrūšiuotų komunalinių atliekų deginimas, dumblo deginimas – visos šios veiklos bus vykdomos labai artimoje teritorijoje ir jas vykdant oro tarša tik didėja. Ar kas yra paskaičiavęs suminę oro taršą ir jos įtaką sveikatai?
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nenagrinėjamas šių kelių minėtų objektų veiklos poveikis konkrečios vietovės, pvz. Lazdynų, Vilkpėdės gyventojams. Įvairūs rodikliai ir apskaičiavimai pateikti bendrai Vilniaus miesto savivaldybei.
Tačiau būtent šių gyvenamųjų rajonų gyventojai jaučia ir jaus didžiausią įtaką sveikatai, nes yra nuolatiniai šios vietovės gyventojai. Tokie bendro pobūdžio skaičiavimai, neįvertinus konkrečios gyventojų grupės sveikatos būklės stebėsenos, turi nemažą paklaidą, kuri sveikatai gali būti lemtinga. Ar nebūtų tikslinga atlikti skaičiavimus, naudojantis konkretaus gyvenamojo mikrorajono gyventojų sveikatos monitoringo duomenimis, ir tik tada daryti padrąsinančias išvadas?
Ne mažiau svarbus yra ir kitas klausimas: kokią įtaką dumblo deginimas turės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainai? Ar nebrangs mokestis už vandenį gyventojams? Į tai reiktų atsakyti, nes gyvenime būna visaip.
Antai buvo akcentuojama, kad naujoji komunalines atliekas deginsianti jėgainė Vilniuje, Jočionių g.13, suteiks mums galimybę pasidžiaugti atpigusia šiluma. Tačiau to nesulaukėm – atvirkščiai, vietoj to, neseniai buvo paskelbta, kad šiluma vilniečiams brangs. Taigi pažadų daug, tik ar jais verta tikėti? Kaip sako liaudies išmintis: „žadinys – kaip kely radinys“...
Pasigendu konkrečių duomenų, kaip šioje vietovėje bus kontroliuojami išmetami į orą teršalai, kas tai atliks, ar pakaks fizinių bei materialinių išteklių šiai kontrolei. Turi būti užtikrinama, kad čia veiktų oro kokybės tyrimo stotis su gyventojams viešai skelbiama informacija apie šios teritorijos teršalų rodiklius ir galimybe įsitikinti ar jie neviršija leidžiamų normų. Tai labai reikalinga – viešumas ir pasitikėjimas sustiprina visuomenės ir verslo dialogą.
Ir dar: gyventojai nori žinoti ar tinkamai veiks šioje, lyg ekologinės bombos vietoje, (Jočionių g.13 – Titnago g.74) ekstremalių situacijų valdymo planas, ar bus jie saugūs nelaimės atveju. Kol kas nieks gyventojams apie tai neaiškina.
Girdėdamas gyventojų nuogąstavimus, nuolat svarstau ar tikrai neįmanoma rasti protingo sprendimo šioje dumblinoje problemoje? Gal galima būtų sumažinti rizikas, jei, tarkim, planuojamoje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje paliktume tik biokuro deginimą ir šiukšlių rūšiavimą (be jų deginimo).
Išrūšiuotas komunalines atliekas galima būtų deginti UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinėje jėgainėje – jos kuro poreikis būtų patenkintas, nereikėtų komunalinių atliekų įsivežti iš Airijos.
Reikia tikėtis, kad Aplinkos ministerija sugebės pateikti įtikinamus atsakymus, kurių jau seniai laukia Vilniaus miesto gyventojai.
Algis Strelčiūnas yra Seimo narys, TS-LKD frakcijos atstovas
