Vilniaus miesto savivaldybė yra labiausiai prasiskolinusi: jos turimi finansiniai ištekliai neužtikrina savivaldybės prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymo, savivaldybė negali laiku atsiskaityti už suteiktas prekes ir paslaugas, Seimas 2013 m. gruodžio 12 d. priėmė Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10, 12, 13 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymą Nr. XII-660 (Žin., 2013, Nr. 140-7045), numatantį Vilniaus miesto savivaldybei padidinti gyventojų pajamų mokesčio procentinę dalį ir nustatyti 48 procentus (buvo 42 procentai).
Šios procentinės dalies padidinimas savivaldybės biudžeto pajamas pagal Metodikos įstatymo nuostatas turėjo padidinti 64,5 mln. litų, kitos Metodikos įstatymo nuostatos savivaldybės pajamas dar turėjo padidinti 36,5 mln. litų.
Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybė 101 mln. litų padidėjusį pajamų šaltinį iš gyventojų pajamų mokesčio 2014 metais galėjo skirti skoloms dengti. Galimybė sostinės savivaldybei stabilizuoti savo finansinę padėtį buvo sudaryta, tačiau savivaldybė nesugebėjo subalansuoti savo biudžeto ir finansinė padėtis tapo kritiška.
Papildomos lėšos buvo išleistos naujiems ne pirmo būtinumo projektams, tokiems kaip oro linijų bendrovė „Air Lituanica“, viešoji įstaiga „Vilnius veža“ ir kiti.
Papildomos lėšos buvo išleistos naujiems ne pirmo būtinumo projektams, tokiems kaip oro linijų bendrovė „Air Lituanica“, viešoji įstaiga „Vilnius veža“ ir kiti. Vilniaus miesto skola nesumažėjo ir yra apie 1 mlrd. litų, t. y. beveik tokia, koks yra miesto biudžetas, ir ji vis didėja. Esant tokiai situacijai, tikėti, kad Vilniaus miesto savivaldybė pajėgi racionaliai ir atsakingai elgtis su finansiniais ištekliais sunku.
Vilniaus meras ne kartą yra sakęs, kad gyventojų pajamų mokesčio dalis, atitenkanti Vilniui, ir dabar yra per maža. Su tuo galima sutikti.
Vilniaus miesto savivaldybė norėtų 60 proc. gyventojų pajamų mokesčio dalies vietoje 48 proc. Po Vilniaus miesto mero pasisakymo televizijoje, kad savivaldos skola yra valstybės skola, kad jei bankrutuos savivalda, tai bankrutuos ir valstybė ir, kad to būti negali, tarsi iš gausybės rago pasipylė komunalinį ūkį aptarnaujančių bendrovių: UAB „Mano aplinka“, UAB „Economus“, UAB „Grinda“, kurios 100 procentų akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, bei Jungtinės komunalinio ūkio darbuotojų profesinės sąjungos raštai, adresuoti Seimo biudžeto ir finansų, valstybės valdymo ir savivaldybių komitetams, ministrui pirmininkui, finansų ministrui ir, žinoma, pačiam Vilniaus miesto merui, su patarimais, kad „Vilniaus miesto savivaldybės įsiskolinimai privalo būti laikomi valstybės skola“, „kad vienas iš sprendimo būdų – padidinti Vilniaus miesto savivaldybei priskiriamą gyventojų pajamų mokesčio (GMP) dalį“.
Viena vertus, čia tiktų lietuvių liaudies patarlė „Pats muša, pats rėkia, pats baslio siekia“, o kita vertus, – Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios įmonės turi atsiskaityti su aplinkos tvarkymo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, kad lengviausiai pažeidžiama visuomenės dalis – kiemsargiai – nuolat nejaustų baimės dėl nežinojimo, ar gaus jiems priklausantį darbo užmokestį. Su tokia problema susiduria daugiau nei 800 miesto teritoriją tvarkančių darbuotojų. Galų gale yra dar ir žmogaus garbė, ir orumas.
Jau yra iškilusi grėsmė dėl pagrindinių miestiečių poreikių užtikrinimo, ši riba jau nebe toli. Negalime leisti, kad Vilnius bankrutuotų kaip Detroitas, kur dėl skolų komunalininkai atjunginėja žmonėms dujas, vandenį.
Vėlavimai atsiskaityti su miestą tvarkančiomis bendrovėmis prasidėjo dar 2010 metais. Anot Jungtinės komunalinio ūkio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės R.Telinskytės, 2013 metais įsiskolinimai aplinkos tvarkymo paslaugas teikiančioms bendrovėms buvo 18 mln. litų, o šiuo metu artėja prie 40 mln. litų.
Manau, kad jau yra iškilusi grėsmė dėl pagrindinių miestiečių poreikių užtikrinimo, ši riba jau nebe toli. Negalime leisti, kad Vilnius bankrutuotų kaip Detroitas, kur dėl skolų komunalininkai atjunginėja žmonėms dujas, vandenį.
Atsižvelgdama į susidariusią savivaldybių finansinę situaciją Lietuvos savivaldybių asociacija yra pateikusi įstatymo pataisas, kuriomis siūlo 2014 m. numatytas savivaldybėms iš valstybės biudžeto gaunamas bendrosios dotacijos kompensacijos sumas transformuoti į bendrąsias dotacijas, kurių dydis 2015 ir vėlesniais metais išliktų pastovus, nepriklausomai nuo savivaldybių mokestinių pajamų dydžio.
Tokiu atveju, anot Lietuvos savivaldybių asociacijos, jau 2015 m. turėtų augti visų savivaldybių biudžetai, ir visos savivaldybės būtų suinteresuotos skatinti užimtumą, verslumą ir investicijas, nes didesnės gyventojų pajamų mokesčio įplaukos didintų ir jų biudžetus.
Vilnius buvo ir bus finansinis donoras, tačiau įvertindamas susidariusios situacijos grėsmingumą, 2015 metų valstybės biudžeto projektui teiksiu pasiūlymą padidinti Vilniaus m. savivaldybei skiriamą GPM dalį iki 55 procentų, o tai leis sostinei gauti apie 70 mln. papildomų pajamų ir sumažinti biudžeto deficitą.
Tikiuosi, kad naujai išrinkta sostinės taryba ir tiesiogiai išrinktas meras, jausdamas tiesioginę asmeninę atsakomybę, tinkamai tvarkys miesto biudžetą ir gyvens „pagal kišenę“. Viliuosi, kad Vilniaus miesto valdžiai savivaldybės ir jai priklausančių įmonių skolų gražinimas taps garbės reikalu.
Algis Strelčiūnas yra Seimo narys, konservatorių partijos atstovas
