Primename, kad 2017-aisiais Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija NETA pasiūlė Lietuvos standartizacijos departamentui įvesti stacionarių kabelių standartą. Tai reiškia, kad buvo siūloma nustatyti tam tikrus vartotojų saugai svarbius techninius parametrus, pavyzdžiui, kokio storio ir kokių medžiagų izoliacinis sluoksnis turėtų dengti elektros kabelius, kuriuos mes naudojame savo kasdienybėje.
Tam pritarė bemaž visos šioje srityje veikiančios organizacijos ir įmonės, vėliau didžiausias kabelių gamintojas „Lietkabelis“ ėmė siekti priešingų tikslų – sumažinti kabelių saugumo reikalavimus. Straipsnyje buvo atskleista, kad šių tikslų „Lietkabelis“ siekė ir per Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, palaikantį asmeninius ryšius su „Lietkabelio“ pagrindiniu akcininku Alvydu Bieliausku.
Visą publikaciją galite skaityti čia: Po A.Stončaičio pavedimo – jo draugo A.Bieliausko įmonei naudingas sprendimas
Pateikiame technikos mokslų daktaro Almanto Laužadžio nuomonę apie šią situaciją, kurią jis atsiuntė redakcijai.
* * *
Susipažinus su straipsnio medžiaga, pribloškė atsakingų valstybės tarnautojų atsakymai į žurnalisto klausimus. Mano nuomone, atsakymai visiškai neatitinka tiesos. Matydamas tame didelę Vyriausybės ir visos šalies bėdą, noriu detaliau pakomentuoti kai kuriuos atsakymus ir juose atsiskleidžiančius dalykus.
1. „Klausimas buvo techniškai sudėtingas“, – 15min straipsnyje cituojama energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė. Turiu pagrindo teigti, kad tai netiesa.
Derinant ir priimant standartą nebuvo nė vienos rimtesnės pastabos, nė vieno „prieš“, palaikė netgi „Lietkabelis“. Standartas buvo parengtas pagal visus Standartizacijos įstatymo reikalavimus, standartizacijos tikslus ir principus, remiantis tarptautinių ir Europos šalių – Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos – standartais. Energetikos ministerijoje svarstant pasiūlymą įtraukti kabelių standartus į Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles, pasitarime dalyvavusios kompetentingos įmonės ir įstaigos – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Valstybinė energetikos inspekcija, „Energijos skirstymo operatorius“, „Litgrid“, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija ir „Projektų centras“ – vienbalsiai pasisakė, kad abu parengti standartai būtų įtraukti į taisykles.
Leiskite paklausti: kur nors vienas techninio sudėtingumo aspektas? Apmaudu ir liūdna, kad atsakinga ministerijos darbuotoja pateikia žiniasklaidai aiškiai neteisingą informaciją.
2. Minėtame straipsnyje rašome (rašoma): „Tačiau dabar „Lietkabelis“ siekia minėtą standartą pakeisti – sumažinti reikalavimus, susijusius su izoliacija ir saugumu. Bendrovė tvirtina, kad tai padėtų bemaž dešimtadaliu sumažinti kabelių kainą, o kad tai yra vartotojų interesas pritaria ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba“.
Kaina galima konkuruoti naudojant efektyvesnę gamybos technologiją, geresnes medžiagas ar pigesnę darbo jėgą, bet ne žmonių saugos sąskaita.
Nors kiek suprantančiam reikalo esmę, neįmanoma patikėti, kad bendrovė ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas būtų tokie nekvalifikuoti ir nesupratingi, jog šitai teigtų nuoširdžiai. Mano supratimu, daug labiau tikėtina, kad tai – sąmoningas sakymas netiesos.
Pirma, standartizacijos įstatymas ir principai aiškiai nurodo, kad kaina negali būti nei standartizacijos pagrindu, nei objektu. Antra, net ir ne specialistui aišku, kad kaina negali būti mažinama kokybės sąskaita, nekreipiant dėmesio į tai, kaip bus vykdomos pagrindinės funkcijos, iš kurių žmonių saugumas – svarbiausia. Tai, beje, ne kartą pažymėta ir standartizacijos tiksluose, principuose ir Europos sąjungos parlamento direktyvose.
Kaina galima konkuruoti naudojant efektyvesnę gamybos technologiją, geresnes medžiagas ar pigesnę darbo jėgą, bet ne žmonių saugos sąskaita.
3. Straipsnyje rašoma, kad „po šio pasitarimo Energetikos ministerija išsiuntė su NETA pasiūlymu susijusią medžiagą įvairioms valstybės institucijoms ir verslo įmonėms, tarp jų ir „Lietkabeliui“. Visų buvo prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus. „Lietkabelis“ į Energetikos ministerijos laišką atsakė, tiesa, neįprastai“.
Panašu, kad gerbiamas ministras Žygimantas Vaičiūnas turėtų labai susirūpinti kai kurių jo darbuotojų darbo kokybe ar profesionalumu ir atvirai neatitinkančiais tiesos atsakymais tyrimą atliekantiems Lietuvos žurnalistams. Minimi standartai visų kompetentingų Lietuvos organizacijų vienbalsiu sprendimu buvo įtraukti į galutinį Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių projektą, kurį 2018-ųjų rugsėjo 26-ąją Energetikos ministerija pateikė asociacijai NETA.
Tačiau galutiniame ministro pasirašytame įsakyme nebuvo to, kas vienbalsiai buvo suderinta – kabelių standartų LST 2010 ir LST 2011. Asociacija NETA kreipėsi į Energetikos ministeriją, manydama, kad įvyko apmaudi klaida ir prašydama ją ištaisyti. Tačiau ministerijos atsakyme buvo nurodyta, kad iš įsakymo projekto 91 punktas buvo išbrauktas gavus ,,Lietkabelio“ raštą. Atkreipiu dėmesį, kad rugsėjo 26-ąją visų bendru nutarimu standartai buvo įtraukti į taisykles, o po dviejų dienų, rugsėjo 28-ąją, su niekuo nederinus ir nieko neinformavus jau buvo išbraukti.
Kyla ne vienas pagrįstas klausimas. Pavyzdžiui, kokia prasmė po visų kompetentingų Lietuvos organizacijų aptarimo ir vieningo sprendimo dar kažko klausti pastabų ir pasiūlymų? Ar neturėtų būti atvirkščias procesas – pirma apklausa, o po to sprendimas?
Arba kitas klausimas: kaip spėjo ministerija per tokį trumpą laiką išsiuntinėti užklausimus ir surinkti atsakymus? Jei ministerija išsiuntė užklausimą „Lietkabeliui“, kodėl bendrovė atsakė ne ministerijai, bet nieko bendro su šiuo reikalu neturinčiam Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui? Kodėl ministerija prieš imdamasi veiksmų nepatikrino, ar teisingas „Lietkabelio“ teiginys, esą rengiamas standarto keitinys? Tikrumoje tuo metu nebuvo rengiamas joks LST 2010 keitinys.
Kodėl po A.Stončaičio persiųsto „Lietkabelio“ laiško, energetikos ministras Ž.Vaičiūnas nebesikreipė į suinteresuotas puses ir su kitais nebesitarė?
4. Straipsnyje rašoma: „Atsakydamas į Energetikos ministerijos laišką „Lietkabelis“ rašė, kad NETA pasiūlymas į privalomąsias taisykles įtraukti kabelių standartą LST 2010 yra perteklinis.“
Kodėl po A.Stončaičio persiųsto „Lietkabelio“ laiško, energetikos ministras Ž.Vaičiūnas nebesikreipė į suinteresuotas puses ir su kitais nebesitarė?
Deja, šio teiginio pagrindimui „Lietkabelis“ kol kas nepateikė nė vieno argumento, įrodančio, kad plonesnės izoliacijos ir apvalkalo kabeliai galėtų išlikti saugūs visą instaliacijos naudojimo terminą, nė vieno argumento, paneigiančio Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) ir visų pagrindinių Europos Sąjungos šalių nuostatos, kad gyventojų saugos užtikrinimui visą kabelių eksploatavimo laikotarpį, būtina, kad jų izoliacijos ir apvalkalo storiai būtų tokie, kaip nurodyti IEC ir šių šalių standartuose, t.y. iš esmės tokie, kaip LST 2010.
Tas pats „Lietkabelis“ tokius „perteklinius“ reikalavimus atitinkančius kabelius parduoda Jungtinėje Karalystėje.
Taip pat „Lietkabelio“ atstovai teigia, esą „perteklinio reikalavimo įvedimas įtraukiant standartą į taisykles prieštarautų Europos Sąjungos direktyvose numatytiems siekiams mažinti naudojamo plastiko kiekius.“ Toks teiginys ne tik visai nemoksliškas, bet tiesiog demagogiškas. Niekada joks taupymas nevykdomas atitrauktai nuo pagrindinio tikslo ir nesirūpinant, ar bus vykdoma pagrindinė paskirtis. Kuo remdamasis „Lietkabelis“ nusprendė sutaupyti būtent tiek plastiko? Juk galėjo ir dvigubai daugiau pasiūlę naudoti neizoliuotus laidus? Atrodo, kad solidžiai įmonei „Lietkabelis“ rūpi sutaupyti plastiko, bet visiškai nerūpi vartotojų saugumas.
„Lietkabelis“ taip pat teigė, kad šitaip sumažėtų Lietuvos verslo konkurencingumas tiek mūsų šalies rinkoje, tiek tarptautinėse rinkose. Tai pavyzdys, kaip teiginį galima apversti nuo kojų ant galvos. Juk „Lietkabelis“ į Vakarų Europos šalis eksportuoja tik „perteklinius“ kabelius, atitinkančius standartą LST 2010, o kabelių su sutaupytu plastiku jis negali net pasiūlyti išsivysčiusioms šalims.
Kyla klausimas, kodėl „Lietkabelis“ kaip argumentą bando pateikti nuostatą, visiškai priešingą standartizacijos nuostatai: „Standartai remiasi ilgalaike patirtimi ir geriausia praktika, todėl jie yra svarbus išteklius kuriant viešąją politiką, pavyzdžiui reguliavimo dokumentuose pateikiant nuorodas į tarptautinius standartus. Kadangi visus tarptautinius standartus rengia ekspertai, integruodama juos į nacionalinę reguliavimo sistemą, vyriausybė gali jais pasitikėti. Tarptautiniai standartai daugeliui vyriausybių yra priimtini, todėl integruojant juos į nacionalinę reguliavimo sistemą galima užtikrinti, pavyzdžiui, vienodus visame pasaulyje importo ir eksporto reikalavimus. Tai gerokai palengvintų prekių, paslaugų ir technologijų judėjimą iš šalies į šalį.“
Kas mūsų šalyje prisiims atsakomybę tvirtinti, kad Lietuvos vartotojams užteks ir plonesnių kabelių ir jų saugai nekils rimtų pavojų?
Blogesnės kokybės kabelius „Lietkabelis“ siūlo tik lietuviams. Kai neseniai buvo nustatyti faktai, kad į rytines Europos Sąjungos šalis kartais tiekiami produktai būna žemesnės kokybės, tai buvo įvertinta kaip lygybės tarp Europos Sąjungos šalių pažeidimas ir diskriminacija.
Kas mūsų šalyje prisiims atsakomybę tvirtinti, kad Lietuvos vartotojams užteks ir plonesnių kabelių ir jų saugai nekils rimtų pavojų?
5. Straipsnyje rašoma: „Lietuvos standartizacijos departamento direktorius Rimantas Sanajevas savo atsakymuose 15min rašė, kad tai, jog dėl kabelių standarto vyksta ginčas, tėra šio straipsnio autoriaus nuomonė.“
Kaip galima taip teigti, jei R.Sanajevui vadovaujant jau tris metus vyksta sąmoningas vilkinimas taikyti Lietuvos žmonių saugai svarbius standartus, nežiūrint į nenuginčijamus jų naudos faktus. Būtent ir dėl jo, nacionalinės standartizacijos vadovo, užimtos neprincipingos pozicijos ilgą laiką vyksta įnirtingi ginčai.
R.Sanajevas žurnalistams tvirtino, kad „Lietkabelio“ pasiūlymas keisti standartą buvo įtrauktas į programą įvertinus ir saugumo faktorių. „Technikos komisija, įvertinusi iš kompetentingų suinteresuotų šalių gautus atsakymus dėl izoliacijos ir apvalkalo storio mažinimo įtakos vartotojų saugai ir būtinybės atlikti tyrimus, priėmė sprendimą įtraukti siūlomą keitinį į standartų programą“, – 15min rašė R.Sanajevas.
Tai – visiška netiesa. Departamento vadovas nevertino įtakos gyventojų saugai, nes ir neturėjo jokios galimybės to vertinti. Jei p. Sanajevas nesutinka su tokiu teiginiu, tepateikia tokio vertinimo dokumentus.
Paklaustas, kuris iš standarto LST 2010 variantų – dabar galiojantis ar tas, kurį siūlo „Lietkabelis“ – artimesnis tarptautiniams standartams, R.Sanajevas atsakė, kad tokių vertinimų jo valdomas departamentas neatlieka. Jis taip pat negalėjo atsakyti į klausimą, kuris iš variantų labiau atitinka viešąjį interesą. „Departamentas vertinimų ar standartas, standarto keitinys yra labiau viešasis interesas ar konkrečios bendrovės, neatlieka“, – sakė R.Sanajevas.
Perskaitęs šią citatą pagalvojau: čia tai bent! Lietuvos standartizacijos departamento direktorius atsiriboja nuo pagrindinių departamento funkcijų vykdymo. Juk Standartizacijos įstatyme nustatyti svarbiausi nacionalinės standartizacijos tikslai ir pagrindiniai standartizacijos principai, tarp kurių yra ir tokie: apsaugoti žmonių bei gyvūnų sveikatą, gyvybę, aplinką, materialines gėrybes, vartotojų interesus ir užtikrinti jų saugą; gerinti gaminių ir paslaugų kokybę, siekiant jų konkurencingumo vidaus ir užsienio rinkose; atstovauti nacionalinės ekonomikos interesams tarptautinėje ir Europos standartizacijoje; standartų rengimas ir priėmimas sutarimu.
Be to, Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 2017-ųjų birželio 30-osios įsakyme nurodyta, kad: Departamentas metodiškai vadovauja technikos komitetams ir yra atsakingas už nustatytų procedūrų rengiant originaliųjų Lietuvos standartų ir kitų leidinių projektus laikymąsi; rengiant originaliuosius Lietuvos standartus turi būti remiamasi galiojančiais arba baigiamais rengti tarptautiniais standartais ar jų dalimis; nurodomas originaliojo Lietuvos standarto projekto atitikties tarptautiniam standartui laipsnis.
6. Straipsnyje rašoma: „Standartas LST 2010 nėra skirtas vartotojų teisių apsaugai. Tai techninių specifikacijų dokumentas. Mano nuomone, standarto pakeitimai padidins vartotojų pasirinkimo teisę“, – 15min sakė specialistas A.Žalpys, kuris yra Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Rinkos priežiūros planavimo ir rizikos vertinimo skyriaus specialistas.
Kaip nesaugių ir neatitinkančių tarptautinių standartų kabelių įteisinimas gali tenkinti visuomenės interesą? Kyla klausimas, ar nekelia pavojaus vartotojams tokie jų teisių apsaugos specialistai?
Ar galima įsivaizduoti labiau nekvalifikuotą ir eklektišką atsakymą? Standartas skirtas didesnei vartotojų gyvybės apsaugai. Ar A.Žalpys žino svarbesnes vartotojų teises? Anot šio specialisto, vartotojo galimybė pasirinkti 8 proc. pigesnį, bet keliantį didesnį pavojų (tavo) sveikatai ar net gyvybei, produktą „labiau atitinka viešąjį interesą“. Kaip nesaugių ir neatitinkančių tarptautinių standartų kabelių įteisinimas gali tenkinti visuomenės interesą? Kyla klausimas, ar nekelia pavojaus vartotojams tokie jų teisių apsaugos specialistai?
7. Kreipiuosi į Vyriausybės kanclerį A.Stončaitį. Neturiu pagrindo manyti, kad gerbiamas kancleris, norėdamas pasitarnauti savo bičiuliui, „Lietkabelio“ savininkui Alvydui Bieliauskui, sąmoningai pakenkė Lietuvos žmonėms. Greičiau bičiulis, kuriam kažkas aptemdė protą, pakišo kanclerį A.Stončaitį, apeidamas specialistus ir įtraukdamas kanclerį į visai jam nebūdingą veiklos sferą.
Ar nekilo gerbiamam kancleriui įtarimas, kodėl „Lietkabelis“, kaip visuotinai priimta, neatsako tiesiog užklausėjui, bet prašo kanclerį permesti jų laišką užklausėjui? Todėl dabar gerbiamas A.Stončaitis galėtų atitaisyti padarytą skriaudą Lietuvos žmonėms, duodamas nurodymą Energetikos ministerijai nedelsiant įtraukti į Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles standartus LST 2010:2017 ir LST 2011:2018, kurie buvo netikėtai išbraukti energetikos ministro įsakymu.
