Neseniai Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu buvo atlikta internetinio balsavimo informacinės sistemos galimybių studija. Ją atlikusios bendrovės „Civitta ekspertai konstatavo, kad iš esmės internetinį balsavimą realizuoti Lietuvoje galimybių yra. Tiesa, tuoj pat buvo pridurta, jog atsižvelgiant į socialinių ir technologinių rizikų tikimybę, taip pat grėsmingą geopolitinę situaciją, internetinio balsavimo įvedimą Lietuvoje kol kas rekomenduojama atidėti.
Tad, kas gi yra tas internetinis balsavimas? Ir kodėl nepaisant puikios mūsų šalies interneto infrastruktūros, ilgamečių politinių diskusijų ir politikų pažadų, jis taip ir neatsiranda Lietuvoje.
Jeigu labai supaprastintai, internetinis balsavimas – tai tokia balsavimo forma, kai kiekvienas pilietis, asmens identifikavimo priemonėmis prisijungęs prie sistemos, gali rinkimuose atiduoti savo balsą iš bet kurios pasaulio vietos. Seimas dar 2006 metais yra patvirtinęs balsavimo internetu rinkimuose koncepciją. Su tuo susiję rinkimų įstatymų pakeitimai Seimui teikti 2008, 2009, 2010 ir 2014 metais, tačiau įstatymų leidėjai šiuos projektus vis grąžindavo tobulinti. Beje ir dabartinės Vyriausybės programoje yra įrašyta nuostata, jog reikia „įvertinti technines galimybes ir inicijuoti teisės aktus, kurie sudarytų galimybę įgyvendinti bandomąjį balsavimą internetu“.
Tad kas labiausiai trukdo, kad Lietuvoje atsirastų internetinis balsavimas? Dažniausiai rinkimų skaitmeninėje erdvėje oponentai akcentuoja kibernetinio saugumo problemą. Ypač šiais neramiais laikais yra baiminamasi, kad priešiškos valstybės, rinkimų metu galėtų įvykdyti didelio mąsto kibernetines atakas, pabandytų įsibrauti į balsavimų programą, suklastotų balsus. Tokioms atakoms pasisekus būtų prarastas internetinio balsavimo legitimumas. Taip pat reiškiamos abejonės, kad balsuojant internetu galimas dažnesnis balsų papirkinėjimas, o slaptas balsavimas taptų nebeslaptu.
Tačiau tiesa yra ir tai, jog panašią patirtį turinti ir analogiškas grėsmes kaip Lietuva patirianti Estija, jau beveik 20 metų nacionaliniu mastu visuose rinkimuose yra įteisinusi ir taiko internetinį balsavimą. Nuo 2005 metų iki dabar toks balsavimo būdas Estijoje jau buvo praktiškai išbandytas net aštuonis kartus. Ir nors saugumo rizika išlieka, kritinių pažeidimų pas mūsų šiaurinę Baltijos kaimynę iki šiol identifikuota nebuvo.
Tuo tarpu estų balsavimo statistika rodo, kad su kiekvienais rinkimais balsavusiųjų internetu dalis šioje šalyje nuolat augo. Pavyzdžiui, 2005 metais per Estijos savivaldybių rinkimus internetu balsavo mažiau nei 10 tūkst. rinkėjų, o internetinių balsuotojų dalis iš visų balsų siekė vos 1,9 proc.
Per kitus ketverius metus internetu balsavusių rinkėjų skaičius išaugo dešimt kartų: 2009 metais savivaldos rinkimuose internetu balsavo jau per 104 tūkst. rinkėjų. 2011-ųjų visuotiniuose rinkimuose internetu balsavo beveik 141 tūkst. rinkėjų, o internetinių balsų dalis priartėjo prie ketvirtadalio visų atiduotų balsų. 2019 metais vykusiuose Estijos parlamento rinkimuose beveik ketvirtadalis milijono rinkėjų balsavo internetu, o internetiniai balsai sudarė 43,8 proc. visų balsų.
Tais pačiais metais vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose elektroninių balsų dalis siekė dar daugiau – 46,7 proc. Tuo tarpu 2023-iųjų Estijos parlamento rinkimuose virš pusės visų balsų jau buvo surinkta internetu. Rinkėjų aktyvumas tuomet siekė 63,5 proc., o internetu balsavo net 51,1 proc. rinkėjų.
Taigi Estijos patirtis rodo, kad internetinis balsavimas gali būti saugus ir efektyvus, jei yra tinkamai įgyvendintas. Svarbu užtikrinti aukščiausio lygio saugumo priemones, siekiant apsaugoti balsavimo duomenis ir užkirsti kelią bet kokiam galimam sukčiavimui. Taip pat būtina išsamiai informuoti visuomenę apie internetinio balsavimo privalumus ir saugumo garantijas, kad būtų užtikrintas rinkėjų pasitikėjimas šiuo procesu.
Akivaizdu ir tai, kad internetinis balsavimas suteikia daugiau patogumo rinkėjams, ypač tiems, kurie gyvena užsienyje, turi ribotą mobilumą arba yra užimti ir negali fiziškai dalyvauti rinkimuose. Todėl pradžiai Lietuvoje būtų galima išbandyti tokį balsavimo būdą su užsienyje gyvenančiais mūsų šalies piliečiais.
Tai ne tik sumažintų administracines išlaidas, dažnai pasitaikančius įvairius biurokratinius ir logistinius trukdžius, bet ir skatintų didesnį ne Lietuvoje gyvenančių tautiečių įsitraukimą į šalies politinius procesus. Beje, pagal dabartinę koncepciją internetinio balsavimo įteisinimas nekeistų tradicinio balsavimo, o tik papildytų jį – tai būtų savotiška alternatyva išankstinio balsavimo metu. Rinkimų dieną balsuoti būtų galima tik tradiciniu būdu.
Ne paslaptis, kad rinkėjų aktyvumas Lietuvoje išlieka vienu mažiausiu Europos Sąjungoje. Internetinis balsavimas Lietuvoje galėtų tapti ne tik svarbiu žingsniu modernizuojant rinkimų procesą, bet ir padėtų spręsti mažėjančio rinkėjų aktyvumo problemą, nes leistų mūsų piliečiams patogiau dalyvauti demokratiniuose procesuose. Skaitmeniniu būdu priartindami balsadėžes prie kiekvieno piliečio, galėtume ženkliai prisidėti prie šios problemos sprendimo siekdami stipresnės ir labiau įtraukiančios demokratijos.
